Geriausiai nekilnojamo turto likvidumo svarba galima įsitikinti ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Kai 2008-ųjų pabaigoje per pasaulį nusirito finansų krizė, išryškinusi ir struktūrines mūsų šalies ekonomikos problemas, būsto kainos Lietuvoje smuko apie 30–40 procentų, o būsto pirkėjų gretos buvo gerokai išretėjusios. Tačiau rinka pamažu atsigavo, ir likvidžių nekilnojamo turto objektų kainos stabilizavosi greičiausiai, o tokių objektų pirkėjai atkuto pirmieji.
Kokie požymiai rodo, kad jūsų išsirinktas būstas yra likvidus, tai yra, panorėję jį parduoti ar išnuomoti ilgai laukti pirkėjų ar nuomininkų jums netektų? Kiekvienas pirkėjas išvardintų savo argumentus ir prioritetus, kodėl pasirinko vieną ar kitą būstą, tačiau yra išskiriami keli pagrindiniai likvidumo požymiai, nuo kurių priklauso turto vertė ir galimybės jį parduoti ar išnuomoti.
Pirmasis ir svarbiausias likvidumo požymis – tai nekilnojamo turto vieta. Jeigu žvelgtume visos šalies mastu, tai likvidžiausias nekilnojamas turtas yra didžiuosiuose miestuose, kuriuose sukuriama daugiausiai ekonominės vertės, pritraukiama daugiausiai investicijų, yra daug gerai apmokamų darbo vietų. Todėl būstas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje bus kur kas likvidesnis už būstą nedideliame miestelyje ar regione. Tai, be abejo, atspindi ir didelis kainų skirtumas tarp būsto didmiesčiuose ir mažose savivaldybėse.
Žinoma, lokacija mieste taip pat turi didelės įtakos – būstas centrinėje miesto dalyje praktiškai visada išliks paklausesnis už būstą miegamajame rajone ar miesto pakraštyje. Vilniaus atveju ši taisyklė dar svarbesnė, nes sostinės senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Jame esantys pastatai turi istorinę-kultūrinę vertę, ir bet kokių naujų nekilnojamo turto projektų pasiūla yra labai ribota, o juos įgyvendinti yra itin brangu. Šie faktoriai mažina naujo būsto pasiūlą ir didina jo kainą.
Antrasis likvidumo požymis – aplink konkretų būstą sukurta infrastruktūra ir jį supanti aplinka. Vieta, kurią galima lengvai pasiekti automobiliu ir visuomeniniu transportu, kur netoliese yra prekybos centras, darželis ar mokykla, infrastruktūra sportuoti, sulauks didesnio susidomėjimo. Papildomais pranašumais gali tapti ir tokie dalykai, kaip stovėjimo vieta svečių automobiliui ar netoli esantis parkas. Visa tai būstą daro patrauklų gyventi, taigi ir jo vertė kyla.
Trečiasis likvidumo požymis susijęs su pasirinkto nekilnojamo turto kokybe. Pavyzdžiui, naujos statybos ar renovuotame daugiabutyje esantis butas bus patrauklesnis pasirinkimas už senos statybos name esantį būstą. Tokie dalykai, kaip būsto plotas, langų orientacija ar aukštas taip pat gali didinti ar mažinti pirkėjų paskatas jį įsigyti. Kaip taisyklė, paklausesni yra mažesnio ploto butai, kurių išlaikymas nereikalauja daug lėšų. Pirkėjai prioritetą teikia ne pirmajam aukštui, taip pat jie dažnai nenori, kad visi buto langai būtų orientuoti į tamsiąsias šiaurinę ir vakarinę puses.
Reikėtų įvertinti ir tai, ar būstas neturi kitų reikšmingų trūkumų, kurių neįmanoma pakeisti. Pavyzdžiui, galbūt buto erdvė yra nestandartiškai išplanuota, o galimybės perstatyti sienas nėra, arba pastate neįrengtas liftas, kai butas yra aukščiausiame penktajame ar šeštajame namo aukštuose. Galbūt jums tokie dalykai neatrodys labai reikšmingi, tačiau šeimoms su mažais vaikais arba žmonėms, turintiems sveikatos problemų, tai bus didelis būsto trūkumas.
Galiausiai, svarbu pažymėti, kad likvidus būstas dar nereiškia, kad už jį galite mokėti ar prašyti sumos, kuri būtų žymiai didesnė negu rinkoje vyraujančios vidutinės kainos. Tačiau kuo būstas turės daugiau aukščiau išvardintų likvidumo požymių, tuo būsite tikresni, kad jūsų įsigyto būsto vertė atitiks nekilnojamo turto rinkos augimą. O prireikus būstą parduoti, už jį galėsite tikėtis ne mažesnės nei tuo metu rinkoje vyraujanti kaina.
Jūratė Gumuliauskienė yra „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
