Mediumas gera proga pasvarstyti kas nuveikta, kaip vykdomi duoti įsipareigojimai rinkėjams.
Kuo išsiskiria ši valdančioji koalicija ir Vyriausybė iš prieš tai buvusiųjų valdžioje?
Per dvejus metus nebuvo „kotletų istorijų“, niekas iš ministrų mokesčių mokėtojų sąskaita neskraidė į Abu Dabį pavalgyti vakarienės. Premjerė nesiasfaltavo keliukų. Nebuvo kitų „zadanijų“, „gretų“ ar trąšų skandalų.
Kartais susidaro įspūdis, kad tai, jog dabartinė koalicija, jos politikai, deleguoti ministrai nesinaudoja tarnybine padėtimi, išgyvendintas nepotizmas tiesiog siutina opoziciją. Nėra už ką kritikuoti, todėl mėginama dirbtinai kurti skandalus, įtampas.
Antra aplinkybė, kuri išskiria dabartinę valdančiąją daugumą iš ankstesnių yra ta, kad per šios kadencijos metus Vyriausybei teko įveikti vieną po kitos sekusias keturias krizes.
Prieš dvejus metus tik suformuotai Vyriausybei teko suvaldyti įsisiūbavusią Covid 19 pandemiją. Žinoma, buvo daug kritikos, mitinguota, keltos aistros. Tačiau faktas, kad Lietuva suvaldė pandemiją geriau nei kaimyninės šalys, net tokios valstybės kaip Vokietija ar Olandija, yra nepaneigiamas.
Jau kiek primiršome dar vieną krizę – pabėgėlių, kai praėjusiais metais per dieną Lietuvos sieną kirsdavo po kelis šimtus nelegalių migrantų. Tai buvo Baltarusijos diktatoriaus ir Kremliaus bandymas, ruošiantis karui Ukrainoje, destabilizuoti Lietuvą ir kitas kaimynes. Konservatorių dauguma Lietuvos Seime Kremliui buvo ir yra didžiulė rakštis, realizuojant savo imperinius planus.
Vėl buvo daug aistrų, nepagrįstų kaltinimų nekompetencija, opozicija nesuprasdama situacijos rimtumo ne padėjo, o kurstė aistras. Bet Vyriausybės, Lietuvos pasienio tarnybos, policijos ir kariuomenės pastangomis nelegalių migrantų antplūdis buvo suvaldytas. Ir tvora pasienyje su Baltarusija, nepaisant opozicijos pareiškimų, kad jos nebus, žinia, pastatyta.
Trečiasis iššūkis, su kuriuo tenka dorotis šiai koalicijai – karas Ukrainoje. Vyriausybė su savivaldybių, visuomenininkų pagalba užtikrino, kad Lietuvoje prieglobstį rastų beveik 70 tūkstančių ukrainiečių. Jų vaikai pradėjo lankyti mokyklas, studijuoti. Tėvai įsidarbino, negalintiems – užtikrintos socialinės išmokos.
Lietuva yra tarp didžiausią karinę, materialinę pagalbą Ukrainai suteikusių šalių.
Karas ir pandemija buvo pagrindinės ekonominio šoko – infliacijos – priežastys. Žinoma, vėl turime daug aistrų, kaltinimų. Kita vertus, Vyriausybė atsakingai ir pasvertai ėmėsi priemonių, kad energetikos kainų šokas tiek verslams, tiek gyventojams būtų sušvelnintas.
Nepaisant visų šių iššūkių, krizių, pasverkime, palyginkime ir pamatysime, kad gerovės kiekvienose Lietuvos piliečių namuose, šeimose, radosi daugiau.
Tai sako faktai. Prieš dvejus metus vidutinė senatvės pensija buvo 377 eurai. Nuo kitų metų pradžios ji jau sieks 542 eurus. Tėvynės sąjunga savo rinkimų programoje žadėjo, kad bus
daroma viskas, kad socialinė atskirtis Lietuvoje mažėtų, kad pirmiausia augtų mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamos.
Pradėtos mokėti vienišų asmenų išmokos, minimali alga nuo 600 eurų per tuos dvejus metus nuosekliai didinta ir kitais metais jau sieks 840 eurų. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ 2020 metais buvo apie 900 eurų, dabar pasiekė 1200 eurų.
Karas, ekonominiai iššūkiai nukreipė dėmesį nuo vykdomų švietimo, sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos. Tėvynės sąjunga yra įsipareigojusi kelti ugdymo kokybę, suteikti gerą išsilavinimą visiems Lietuvos vaikams. Šio įsipareigojimo, kaip ir įsipareigojimo gerinti medicinos paslaugų kokybę, laikomasi.
Nematyti dabartinės koalicijos ir Vyriausybės darbų neįmanoma. Todėl nepaisant opozicijos mėginimų kelti „generolų“ skandalus, Lietuvos rinkėjai išlaiko sveiką protą, skiria tuščią politikavimą nuo atsakingo darbo.
Tai rodo faktai. Tėvynės sąjunga, nepaisant visų iššūkių, krizių, yra ta politinė jėga, kuria rinkėjai pasitiki labiausiai. Mūsų politinei bendruomenei tai geriausias įvertinimas.
Jurgis Razma yra Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
