Kaip žinome, vis dar egzistuojančioje Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje, vertinančioje, ar žiniasklaidos priemonė nenusižengė etikai, be įvairių žurnalistų organizacijų deleguotų komisijos narių gausos, yra tiek Vyskupų konferencijos, tiek žmogaus teisių ar psichiatrų atstovų.
Galima būtų pusiau juokais klausti, kuo nusikalto dabartinis bažnyčios atstovas kun. Aušvydas Belickas, kuris yra Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys, jei taip priešiškai sutinkamas galimas tolimesnis jo išlikimas? Jis buvo Katalikų pasaulio žurnalo vyr. redaktorius, rašydavo puikius straipsnius, iš kurių ne vienas galėtų pasimokyti. Taip pat yra minėjęs, kad galvojo apie literatūros studijas universitete, bet įsitraukė anksti į pogrindį dėl to gavo prastą charakteristiką. Studijavo Belgijos universitete žurnalistiką jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Redagavo pogrindinę spaudą, Lietuvos laisvės lygos laikraštį. Žurnalisto sąvoka yra labai plati, todėl nenusižengiant žiniasklaidos atstovų logikai kun. A.Belicką drąsiai galėtume vadinti žurnalistu.
Konstitucinis Teismas du kartus yra nurodęs, kad tradicinės bendruomenės gali, o tam tikrais atvejais ir privalo turėti daugiau teisių, nei kitos valstybės pripažintos religinės bendruomenės.
Tęsiant diskusiją dėl Katalikų bažnyčios išskirtinumo, Konstitucinis Teismas du kartus yra nurodęs, kad tradicinės bendruomenės gali, o tam tikrais atvejais ir privalo turėti daugiau teisių, nei kitos valstybės pripažintos religinės bendruomenės.
Neteisingai interpretuojama Konstitucinė nuostata, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, neva, tai reiškia, kad Bažnyčia Lietuvoje atskirta nuo valstybės. Tai netiesa.
Nuostatos, kuri Konstitucijoje kalbėtų apie atskyrimą, nėra. Mokslininkai užsienyje paprastai priskiria Lietuvą prie tos grupės šalių, kuriose įtvirtintas bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo principas. Konstitucijos straipsnyje teigiama, kad santykiai tarp Bažnyčios ir valstybės nustatomi susitarimu ir įstatymu.
Konstitucinis Teismas savo nutarime, kuriame buvo tiriamos nuostatos dėl bendrų mokyklų steigimo su Bažnyčia (mokyklos pagal Konstituciją yra pasaulietinės) nurodė tik atskirumo principą, aiškindamas jį kartu su nuostata, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Tačiau šis principas jokiu būdu nereiškia, kad yra toks atskyrimas, kuris neleidžia bendradarbiauti Bažnyčiai ir valstybei.
Pavyzdžiui, Vokietijos Konstitucinis tribunolas dar anksčiau nei Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarime yra pasisakęs apie krikščioniškų religijų prioritetą dėl jų nenuginčijamos įtakos vokiečių kultūrai, o kartu ir valstybei. Kitos tradicinės krikščioniškos ir nekrikščioniškos religijos Lietuvoje neturi savo žurnalų „Ateitis“, „Bitutė“, „Artuma“, „Marijos radijas“, leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai“, ką turi Katalikų bažnyčia. Taigi nieko nuostabaus, kad pastaroji turi teisę dirbti žurnalistų savireguliacijos institucijoje, priimančioje sprendimus moralės ir etikos klausimais, kas religijoje yra esmių esmė.
Tam tikra valstybės pareiga skatinti žiniasklaidoje pagarbą tradicinei lietuvių katalikų religijai yra numatyta ir tarptautinėje ratifikuotoje Lietuvos valstybės sutartyje su Šventuoju Sostu. Kitos religijos tokių tarptautinių sutarčių pasirašyti su valstybe negali, nes nėra tarptautinės teisės subjektas, kaip Vatikanas.
Tam tikra valstybės pareiga skatinti žiniasklaidoje pagarbą tradicinei lietuvių katalikų religijai yra numatyta ir tarptautinėje ratifikuotoje Lietuvos valstybės sutartyje su Šventuoju Sostu.
Viena Sutartis su Šventuoju Sostu kaip tik vadinasi „Dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje“, o jos 12 str. 3 d. konkrečiai kalba apie pagarbos religiniams įsitikinimams ir nuostatoms, religinėms vertybėms užtikrinimą žiniasklaidoje. Šioje sutartyje tiesiogiai apie bendradarbiavimą nurodyta ir 6, 7, 13 straipsniuose.
Kitaip tariant, realizuota konstitucinė nuostata, kad valstybės ir Bažnyčios santykiai grindžiami susitarimu. Kitoje sutartyje „Dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų“ preambulėje pabrėžtas Katalikų Bažnyčios ypatingas vaidmuo valstybei ir įtvirtintas įsipareigojimas Sutarties 1 str. glaudžiai BENDRADARBIAUTI dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais. Negi norima atsisakyti ratifikuotos sutarties nuostatų įgyvendinimo?
Deja, Seimas nusprendė, jog pateiktos pataisos, numatančios palikti Lietuvos Katalikų bažnyčios Vyskupų konferenciją tarp organizacijų, besirūpinančių žurnalistų etika, turi būti tobulinamos. Panašu, kad šio Seimo daugumos atstovai linkę balsuoti prieš Bažnyčios įtraukimą į etikos ir dorovės klausimų svarstymą žiniasklaidoje. Panašu, kad dabartinė pauzė – tik priedanga neigiamam sprendimui priimti. O drąsiai savo nuomonę rėžiančiam jaunajam liberalui norėčiau pasakyti, kad už mano pasiūlytą pataisą dėl Vyskupų konferencijos atstovo palikimo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje balsavo 6 Seimo Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai, 3 susilaikė ir nė vienas nebalsavo prieš.
Jurgis Razma yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas
