Net septynių Seimo komitetų vicepirmininkais patvirtinti taip pat valstiečių atstovai. Jų atstovo laukia ir palikta Audito komiteto vicepirmininko vieta.
Atrodo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sukeltas triukšmas dėl neva varžomų opozicijos teisių turėjo nurimti. Ar tikrai?
78 Seimo nariai balsavo už Ingridos Šimonytės vedamos Vyriausybės programą. Suprantama, kad opozicija jai nepritarė. Opozicija neprivalo to daryti. Bet kokius argumentus girdėjome iš valstiečių?
„Nuplagijuota“, „kažkur matyta“, „surašyti darbai įgyvendinti jau mūsų Vyriausybės“. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, kaip įprasta arogantiškai, neapsiėjo be įžeidimų: „Jie tiesiog nepajėgs tos programos įvykdyti, tęsti mūsų programos dėl kompetencijų stokos“.
Civilizuotose demokratinėse šalyse įprasta, kad po rinkimų pralaimėjusi partija, jos suformuotos valdžios institucijos, perduoda valstybės reikalus laimėjusiesiems. Sudaro sąlygas, paprastai kalbant, sklandžiai veikti valstybės grandims, „įsivažiuoti“ laimėjusiesiems.
Ryškus to pavyzdys – Jungtinės Amerikos Valstijos. Nors vis dar ginčija rinkimų rezultatus, kelia bylas teismuose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sudarė sąlygas išrinktajam prezidentui Joe Bidenui gauti visą informaciją, susipažinti su nueinančios administracijos darbais.
Pralaimėjimo kartėlį jaučia visi netekę rinkėjų pasitikėjimo. Bet valstybės interesai turėtų būti svarbiau už partines ar asmenines ambicijas.
Ar taip elgėsi nueinanti valstiečių Vyriausybė?
Kviečiami tartis dėl pandemijos suvaldymo pas Prezidentą nesirodė nei premjeras nei buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Kai paskirtoji premjerė I. Šimonytė kreipėsi į laikinai einantį pareigas premjerą Saulių Skvernelį nedelsti ir imtis priemonių pandemijai valdyti, LVŽS premjeras tai pavadino „viešųjų ryšių akcija“ ir pridūrė: „Mes rinkomės riboti, gal nauja valdžia nuspręs drausti“.
Mažino parkavimo vietas prie prekybos tinklų, užsiiminėjo niekais ir imitavo veiklą buvusioji Vyriausybė ne šiaip sau. I. Šimonytės kabinetui nusprendus gerokai sugriežtinti karantiną, netrukus išgirsime, kad buvusi valdžia buvo gera. O konservatoriai...
Valstybės interesai turėtų būti svarbiau už partines ar asmenines ambicijas.
Opozicija politikoje būtina. Opozicija turi oponuoti netikusioms valdžios idėjoms, veiksmams, kritikuoti, kai ministrai ar premjerai asfaltuoja savo keliukus prie namų ir „patapšnoja“ vienas kitą dovanodami vardinius ginklus už nuopelnus, kurių, kaip pasirodo, nėra.
Nesitaikstyti, kai valdžia naudojasi mokesčių mokėtojų pinigais. Parodyti rinkėjams, kad vieniems yra sudaroma daugybė galimybių nemokėti mokesčių, kitus gi neproporcingai apmokestinant, valdžiai giriantis, kad tai „progresyvu“.
Tokia kritika ir oponavimas leidžia piliečiams apsispręsti, susidaryti savo nuomonę.
Ar tokiu argumentuotu oponavimu pasižymėjo didžiausia opozicinė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga netekusi valdžios? Ar buvo tik daug klyksmo dėl neva varžomų teisių ir nueinančios Vyriausybės veiklos imitacijos?
Kam – naujai koalicijai ar Lietuvos žmonėms – labiau pakenkė buvęs premjeras, kai jo Vyriausybė pastaruosius mėnesius imitavo „kovą“ su pandemija? Kam – naujai koalicijai ar žmonėms – kenkia buvęs sveikatos apsaugos ministras, ciniškai klausdamas, ar bus didinami gydytojų atlyginimai (nors jo suformuotame ir Seimui pateiktame biudžete tam lėšos nenumatytos)?
Kam – naujai koalicijai ar Lietuvos žmonėms – labiau pakenkė buvęs premjeras.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą yra pabrėžusi, kad naujoji valdžia revoliucijų nedarys. Tuo norima pasakyti, koks svarbus valstybės, jos institucijų veikloje yra tęstinumas. Ir keisti reikia tik tai kas keistina, dėl ko sutariama.
Nepriklausomai gyvename jau trisdešimt metų. Deja, vis dar matome, kad yra partijų, politikų, kurie per savo asmeninius, partinius interesus nemato bendro visuomenės, Lietuvos valstybės intereso.
Jurgis Razma yra TS-LKD frakcijos narys, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas.
