Jau 2014 m. STEM (STEM – mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika, angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) švietimo koalicijos vykdomasis direktorius Jamesas Brownas teigė, jog su STEM sektoriais susijusios profesijos – tai ateities profesijos. Remiantis Pasaulio Ekonomikos forumo darbų ataskaita, STEM sektoriuose bus sukurta daugiausia naujų darbo vietų.
Kiekvienais metais JAV įdarbinimo agentūros „Career Cast“ sudaromame geriausiųjų darbų reitinge, kuris yra formuojamas atsižvelgiant į tokius faktorius kaip emocinę įtampą darbe, gaunamą atlyginimą, augimo perspektyvas, šiemet pirmajame dešimtuke sutiksime keturias stipriai matematizuotas profesijas: matematikas (2 pozicija, 2017 m. – 7 pozicija), statistikas (5 pozicija, 2017 m. – 1 pozicija), duomenų mokslininkas (7 pozicija, 2017 m. – 5 pozicija), draudimo specialistas-aktuaras (10 pozicija, 2017 m. – 11 pozicija).
Naujausi reitingai patvirtina, jog specialistų, turinčių geras matematines žinias, analitinius gebėjimus bei gebančių juos taikyti sprendžiant praktinius uždavinius, paklausa didės net 34 proc.
Lietuvoje jaučiamas šių profesijų specialistų trūkumas. Nenuostabu, nes iki šiol „kietuosius“ mokslus renkasi nedaugelis abiturientų. Vis dar vyrauja nuomonė, kad pasirinkus studijuoti tiksliuosius mokslus, pvz. matematiką, dirbti bus galima tik matematikos mokytoju ar dėstytoju. Tačiau realybė yra kiek kitokia.
Pirmiausia reikėtų išskirti dvi matematikos sritis – teorinę (grynąją) matematiką ir taikomąją matematiką. Matematikai-teoretikai – tai matematikos teorijos „vystytojai“, atrandantys naujus dėsningumus ir kuriantys įvairius uždavinių sprendimo metodus. Pagal šių žmonių darbo ir veiklos specifiką labai dažnai įsivaizduojamos praktiniame gyvenime menkai pritaikomos matematikų galimybės, pamirštant, kad tai tėra tik viena matematikos sritis, orientuota į teorinę pusę. Matematikai-teoretikai dirba universitetuose bei mokslo tyrimo įstaigose.
Tuo tarpu taikomosios matematikos specialistai dirba visai kitokios krypties darbą – matematikos žinias taiko šiuolaikinėms ekonomikos, inžinerijos, draudimo, verslo ir kitų sričių problemoms spręsti. Pasitelkdami įvairias matematikos teorijas, skaičiavimo algoritmus, modeliavimo metodus, kompiuterius ir naujausią programinę įrangą matematikai sprendžia praktinius uždavinius, dalyvauja kuriant naujus gaminius, kompiuterių programinę įrangą, analizuoja įmonių veiklos duomenis.
Šiuolaikiniame pasaulyje matematinės žinios taikomos ne tik inžinerijoje, informatikoje, fizikoje, biologijoje, medicinoje, bet ir kitose intelektinės veiklos srityse, kurioms reikalingas abstraktus mąstymas ir modelių formavimas.
Matematikos prigimtis leidžia jos rezultatus taikyti bet kurioje žmogaus veiklos srityje, be matematikos ir jos metodų tiesiog nebūtų įmanomas joks šiuolaikinis mokslas. Ir ne tik mokslas – visa ekonomika ir finansų paremta matematinėmis prognozėmis ir analizėmis, pavyzdžiui, žmonių socialinių pomėgių, polinkių, elgsenos ir kitų savybių įvertinimas iš socialinių tinklų „Facebook“, „Twitter“ ar kt. sugeneruojamų duomenų, tampa viena iš perspektyviausių veiklos sričių, be kurių išmanymo negali apsieiti ne tik verslininkai, bet ir politikai.
Joks inžinierius dar nėra sukūręs šiuolaikinio įrenginio arba sistemos, nesinaudodamas matematiniais skaičiavimais.
Tuo tarpu matematikų išsiugdytas loginis mąstymas, analitinis požiūris į problemų sprendimą, gebėjimai įsisavinti naują informaciją, išskirti sudėtingų reiškinių esmines savybes, kurti problemų sprendimo modelius, parinkti ir pritaikyti matematikos metodus sprendžiant naujas problemas, naudotis programine įranga ir skaitiniais metodais itin vertinami darbdavių. Toks specialistas geba greitai adaptuotis kintančioje darbo rinkoje, o tai – neįkainojama vertybė šiandieniniame pasaulyje.
Remiantis Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) sukurtu absolventų karjeros stebėsenos įrankiu matome, jog matematikos ir informatikos mokslų absolventų vidutinės pajamos po studijų praėjus 30 mėnesių yra didžiausios.
Turbūt verta pasvarstyti – universalios, matematinės kalbos išmanymas garantuoja ne tik plačias profesines galimybes, bet leidžia būti svarbia šiuolaikinio virsmo dalimi.
Doc. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė yra Kauno technologijos universiteto matematikos studijų krypties programų vadovė.
