Liūdna, kad Advokatų tarybos pirmininkas nesusilaikė nuo tokių oficialių pareiškimų visos asociacijos vardu, nes yra ne vienas advokatas manantis kitaip. Tačiau čia kita istorija, istorija, kai po asmens duomenų ir konfidencialumo kauke siekiama paslėpti ir dangstyti nepalankią, dažnai su korupcija ar finansinių lėšų iššvaistymu susijusią, informaciją.
Mano vertinimu, VSD pažymos atskleidimas su daugeliu pavardžių – tai didžiulė nauda valstybei. Piliečiai turi galimybę susipažinti su tyrimo medžiaga tiesiogiai, patys, be jokių subjektyvių interpretacijų, pasidaryti išvadas, patys vertinti viešų pareigūnų ir verslo struktūrų pokalbius, susijusius su valstybės valdymo klausimais. Be jokios abejonės šios pažymos turinys leido mums geriau suprasti tam tikrus anksčiau vykusius procesus, Prezidentės sprendimus, viešumon iškilusius skandalų epizodus.
Ar tyrimas truko per ilgai? Gerai, kad jis vyko ir tikrai gerai, kad jis vyko tiek ilgai. Jau dabar kolegos teisininkai smarkiai abejoja, ar remiantis šia išvada galima kelti konkrečių asmenų atsakomybės klausimus. O jeigu tyrimas būtų trumpas, apimtų tik keletą epizodų? Ar tuomet galėtume daryti pagrįstą išvadą dėl spaudimo valstybės pareigūnams, dėl padarytos žalos, jos masto? Vargu bau.
Gerbiu V.Bako požiūrį, kad valstybei, pagrįstai tikėtina padaryta apie 1,5 mlrd. Eurų žala, turi būti atlyginta. Tik čia ir padarykime pauzę.
Ar mūsų valstybė yra jau pakankamai brandi? Tiek brandi, kad galėtų užbaigti VSD padarytą darbą? Ką reiškia užbaigti? Tai yra išsireikalauti padarytos žalos atlyginimo? Ar valstybėje yra pakankamai brandžių asmenybių, kurios gebės atlaikyti naują tiek psichologinį, tiek finansinį spaudimą, ir atlikti visus reikalingus veiksmus, kad žala būtų išieškota valstybės naudai? Vienas p. V Bakas tikrai to nepadarys.
Čia galima ilgai diskutuoti, kaip lengva vieną žmogų sukompromituoti, kaip lengva pakeisti jo nuomonę ir įsitikinimus ir nebūtinai pinigais, bet nuolatiniu spaudimu. Kovoti vienam ir dar prieš tą, kuris finansiškai pajėgus yra „misija neįmanoma“. Jau dabar pasipila teisininkų vertinimai ir nuomonės, kad tokios bylos dėl žalos yra neįmanomos, kad reikia keisti įstatymus ir panašiai. O šias šnekas palaikant, rezultatas bus kaip visada – amnestija. Ir mūsų valstybės istorijoje, tai nebūtų pirmas kartas.
Valstybė jau yra oficialiai leidusi deklaruoti savo turtą be jokių įsigijimo pagrindimų ir nėra tikrinusi, kokiu būdu esi jį įgijęs, ar esi sumokėjęs mokesčius. Čia kitaip, bet rezultatas gali būti tas pats – amnestija. Kažkas panašaus: „vyrai negražiai darė, bet įstatymai netobuli, atgaline tvarka negalime taikyti, duomenų per mažai, akcininkai ir kai kurie veikėjai jau išvyko į užsienį, bet ateityje tikrai taip nebus galima, nes dabar įstatymus jau pakeisime“. O šiuo atveju reikia brandumo ne vienoje srityje ir institucijoje. Brandūs turi būti visi, pradedant nuo piliečių, žurnalistų, kurie turi domėtis proceso eiga, reikalauti atsakomybės, baigiant prokurorais, kurie turi atlikti savo darbą ir teismais, kurių vidinis įsitikinimas turi atitikti valstybės puoselėjamas vertybes.
Ar teisiškai įmanoma? VIENAREIKŠMIŠKAI – TAIP. Nebūtina kalbėti tik apie baudžiamąją atsakomybę, kuriai kilti yra būtina ne viena sąlyga. Nors tam tikrus epizodus būtina vertinti ir šiuo aspektu. Tačiau sąlygos civilinei atsakomybei kilti ženkliai paprastesnės. Neprivaloma besąlygiškai įrodyti kaltės ir kitų aplinkybių, užtenka surinkti ir teismui pateikti tiek duomenų, kad jų užtektų labiau tikėti, kad netesėti veiksmai ir kitos sąlygos buvo, nei, kad jų nebuvo.
Nepaisant didelių skaičių, didelio masto, rimtų vyrų, pagal galiojančius ir galiojusius įstatymus, kurių visai nebūtina keisti, čia viskas pakankamai paprasta. Paprastas civilinis ieškinys daugybei įmonių, daugybei fizinių asmenų. Ar reikia įrodyti žalą? Patį faktą dėl žalos padarymo – taip, bet žalos dydį, užteks apytiksliai.
Civilinis kodeksas (CK) aiškiai nustato, kad nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Aišku, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turėtų surinkti kuo daugiau duomenų apie galimą žalą, bet ją suskaičiuoti ir įrodyti 100 proc. neturi pareigos. Teoriškai, nešališkas ir nepriklausomas prokuroras, turėdamas tokių pačių nešališkų ir nepriklausomų 3–5 žmonių, geriausia advokatų, komandą, darbą gali padaryti puikiai ir pakankamai greitai. Tuomet jau taps svarbus teismo brandumas, ar jis pakankamas atlaikyti geriausių ir garsiausių advokatų, daugybės politikų ir galimai žurnalistų spaudimą? Ar jo nešališkumas išliks? Ar jam užteks valios ir vidinio įsitikinimo tikėti, kad žala buvo padaryta ir ji didžiulė, siekia 1,5 mlrd. Eur, o gal ir daugiau? Ar užteks valios ir vidinio įsitikinimo tikėti, kad jokie 3 metų ieškinio senaties terminai nėra praleisti, o jeigu ir praleisti, jie privalo būti atstatyti, nes tik po išsamaus informacijos surinkimo paaiškėjo visa žala, ir negali čia būti taikoma jokia senatis jokiems epizodams, nes įvykiai tęstiniai.
Beje, šis brandumas priklausys nuo mūsų visų brandumo, nuo žurnalistų brandumo taipogi. Kaip dažnai bus keliami klausimai, kaip jie bus pateikiami visuomenei, ar visuomenė bus pakankamai aktyvi ir reikli? Ar po pusės metų ar po kito skandalo mes nepamiršime šio klausimo eigos? Ar klausime, kiek ir kokių naujų duomenų jau yra surinkta, kada bus pateiktas ieškinys, kodėl reikalaujama tokio dydžio žalos? Ar visos institucijos pakankamai bendradarbiauja? Kodėl nebendradarbiauja tam tikri asmenys? Žalą prisiteisime tik tuo atveju, jeigu visi atliks savo darbą tinkamai ir nebus naujų paslėptų susitarimų. Tokiems susitarimas išvengti yra vienintelis būdas – viešumas. Ir būtent viešumas čia yra ženkliai svarbesnė saugotina ir gintina vertybė, nei asmens duomenys ir privatumas, kuriais gali būti dangstomi neteisėti veiksmai ir mums visiems padaryta žala.
Labai norėčiau tikėti, kad egzaminą mes išlaikysime puikiai. Užduotys parengtos, jos aiškios, suprantamos ir tikrai įkandamos. Dabar reikia tik noro, svarbu nepraleisti datos ir visiems drąsiai atlikti tai, kas nuo mūsų priklauso.
Jurgita Jurkšaitytė yra advokatė.
