Jurgita Navikienė: Sezoninis darbas – ką būtina žinoti darbdaviams?

Artėjant vasarai, vis daugiau žmonių – ypač per atostogas užsidirbti siekiantys vyresniųjų klasių moksleiviai ar studentai – pradeda dairytis sezoninių darbų pasiūlymų. Tokį sprendimą priėmė ir šešiolikmetis Tomas, planuojantis liepos ir rugpjūčio mėnesiais laisvą laiką iškeisti į padavėjo darbą lauko kavinėje. Ką būtina žinoti jo – nepilnamečio – tėvams ir būsimiems darbdaviams, kad pavyktų išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų?
Jurgita Navikienė
Jurgita Navikienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Įdarbinant nepilnametį, būtini raštiški sutikimai

Norint pagal sezoninio darbo sutartį įdarbinti vaiką (nuo 14 iki 16 metų amžiaus) arba nepilnametį, tenka susidurti su daugiau reikalavimų, nei įdarbinant vyresnio amžiaus asmenį.

Jei į darbą priimamas vaikas, darbdavys privalo gauti vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštišką sutikimą dėl vaiko įsidarbinimo.

Taip pat būtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad vaikas ar nepilnametis gali dirbti konkretų darbą.

Jei nepilnametis įdarbinamas mokslo metų laikotarpiu, taip pat reikalingas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas.

Ne visi darbai įtraukiami į sezoninių darbų sąrašą

Norint sudaryti sezoninio darbo sutartį, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar toks darbas yra įtrauktas į sezoninių darbų sąrašą. Jei ne, vadinasi, sezoninio darbo sutarties sudaryti nepavyks. Pavyzdžiui, kūrikas, deja, negalėtų būti įdarbinamas pagal šią sutartį.

Dar svarbu paminėti, kad sezoninis darbas gali būti dirbamas tik tam tikrais periodais (sezonais). Jie negali būti ilgesni nei 8 mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu.

Štai kas įtraukiama į sezoninių darbų sąrašą:

• statybos darbai ir su šiais darbais susiję kiti darbai, atliekami lauke ir nešildomose patalpose;

• kelių statybos, priežiūros darbai ir su šiais darbais susiję kiti darbai, atliekami lauke;

• žemės, žemėtvarkos, žemės ūkio, miškų ūkio, miškotvarkos darbai ir su šiais darbais susiję kiti derliaus surinkimo, paruošimo, perdirbimo, realizavimo, supirkimo darbai. Darbai, atliekami kasant durpes;

• upių transporto darbai;

• vandens telkinių, pakrančių, parkų, akvakultūros tvenkinių tvarkymo darbai;

• aptarnavimo darbai, susiję su poilsio namų, sanatorijų veikla, turizmu ir stovyklomis, kai jie veikia ne ištisus metus;

• darbai, susiję su sezoninį darbą dirbančių asmenų aptarnavimu;

• darbai, atliekami nešildomose patalpose (palapinėse) ir lauko sąlygomis;

• žvejybos darbai ir darbai, susiję su žuvų perdirbimu, realizavimu bei veisimu.

Atkreipkite dėmesį, jei taikote suminę darbo laiko apskaitą

Sezoninis darbas visose industrijose reglamentuojamas vienodai, tačiau, darbuotojui dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, būtina atkreipti dėmesį į skirtumus atskirose ūkio šakose.

Pavyzdžiui, žemės ūkyje suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis gali trukti net iki vienerių metų, nors bendra taisyklė numato trijų mėnesių trukmę.

Sezoninis darbas patrauklesnis nei terminuota darbo sutartis

Darbas pagal sezoninio darbo sutartį apmokamas tais pačiais tarifais, kaip ir pagal kitas sutartis – neterminuotas, terminuotas, darbo keliems darbdaviams sutartį ir kitas. Tai reiškia, kad darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl užmokesčio dydžio. Taip pat darbdavio mokami mokesčiai yra tokie patys tiek sudarant sezoninio darbo sutartį, tiek pasirašant kitokio pavadinimo sutartį.

Nuo 2018 metų, sudarius sezoninio darbo sutartį, iš darbdavio lėšų nėra didinamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (kaip tai buvo daroma 2017 metų antrą pusmetį). Todėl nuo šių metų yra patraukliau sudaryti sezoninio darbo, o ne terminuotą darbo sutartį, kai įmokos „Sodrai“ didėja 1,4 proc. iš darbdavio lėšų.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Norint išvengti dažniausiai darbdavių daromos klaidos, būtina patikrinti, ar konkretus darbas tikrai yra įtrauktas į sezoninių darbų sąrašą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į darbo sezono trukmę. Sezoninio darbo sutartis gali būti sudaroma nustatytam terminui – pvz., sezonui arba neterminuotai. Tačiau visais atvejais sezonas turi trukti ne ilgiau nei 8 mėnesius. Dažnai suklystama, kai darbo trukmė nustatoma ilgesnė.

Dar darbdaviai suklysta neapmokėdami arba netinkamai apmokėdami už naktinį, viršvalandinį, šventinį ar darbą poilsio dieną, nesilaikydami darbo ir poilsio režimo reikalavimų arba nefiksuodami viso darbo laiko.

Jurgita Navikienė yra mokymų įmonės „Count Line“ lektorė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų