Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Jurgita Petrauskienė: Estiją vysimės greitkeliu ar vieškeliu?

Praėjusią Konstitucinis teismas paskelbė sprendimą dėl studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarkos. Pripažinta, kad nustatyti tvarkoje terminai prieštarauja Konstitucijai. Nutarimą lydėjo įvairūs emocingi ir spalvingi vertinimai, kuriuose paskendo visa šio vertinimo esmė.
Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė / ŠMM nuotr.

Šiuo metu dalies Lietuvos aukštųjų mokyklų padėtis yra ypatingai trapi. Prieš dešimtmetį nutikęs aukštojo mokslo bumas į universitetus ir kolegijas pritraukė didžiulius skaičius studentų. Šio bumo viršūnė buvo 2008–2009 metai, kai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo kiek daugiau nei 210 tūkstančių studentų. Aukštosios mokyklos, reaguodamos į tokius stojančiųjų skaičiaus pasikeitimus, „išleido“ į pasaulį naujas studijų programas, išsiplėtė į tokias studijų kryptis, kuriose mokslinės tiriamosios veiklos nevykdė, arba peržiūrėjo senąsias programas, pakeisdamos pavadinimus ir siekdamos jas padaryti patrauklesnėmis.

Tiesa, studijų programų masinis kūrimas užtruko ir daugelis jų buvo paleistos į pasaulį kiek vėliau. Pavyzdžiui, 2011 metais, kai studentų skaičius jau buvo sumažėjęs iki 187 tūkstančių, aukštosios mokyklos įregistravo daugiau nei 300 naujų studijų programų, kai 2010 metais buvo įregistruota tik 70 naujų studijų programų, 2009 – 65.

Studentų skaičius nuo 2009 metų sparčiai smigo žemyn. 2016–2017 metais Lietuvoje studijavo tik 125 300 studentų. Pagrindinė šio skaičiaus mažėjimo priežastis buvo demografija, tačiau įtaką skaičiams darė profesinis mokymas, kuris stiprėjo ir keitė savo įvaizdį, ir emigracija. Dalis aukštųjų mokyklų į šį pokytį vėl sureagavo per vėlai ir neoptimizavo savo studijų programų pasiūlos. Kai kurios aukštosios mokyklos pasielgė netgi priešingai ir siekė išsilaikyti pasikeitus aplinkybėms, kurdamos daugiau naujų studijų programų, investuodamos daugiau į marketingą. Šią tendenciją puikiai iliustruoja studijų programų skaičius Lietuvoje. 2012–2013 metais Lietuvoje buvo 1663 studijų programos, 2016 – 2017 metais – 1639 studijų programos.

Tai, kad studijų programų kokybė yra nepakankama, įrodo ir studentų nuomonė apie jas.

Taigi, studentų skaičius keitėsi dramatiškai, o studijų programų skaičius beveik nesikeitė. Tai reiškė, kad išteklių aukštosiose mokyklose žymiai sumažėjo (nes dalis studentų mokėjo už studijas savo lėšomis), o tinklas – aukštųjų mokyklų ir studijų programų išliko toks pats. Dideliame studijų krypčių skaičiuje (daugiausia jų – socialiniuose moksluose) esame išsklaidę Lietuvoje ribotą potencialą keliose aukštosiose mokyklose. Vietoje to, kad telktumėme vienos srities specialistus vienoje, dviejose aukštosiose mokykloje, turime juos išsivaikščiojusius per daugelį institucijų. Tačiau ribotas mokslinis potencialas lėmė studijų kokybės nuosmukį, ryškiausią tose studijų programose, studijų kryptyse, į kurias aukštosios mokyklos įžengė plėtros metu ir nespėjo sutvirtinti savo pozicijų.

Mokykloms lenktyniaujant dėl programų skaičiaus, ėmė stigti lėšų dėstytojų atlyginimams didinti, itin žemos pajamos sumenkino mokslo darbuotojų autoritetą ir pasitikėjimą savimi.

Tai, kad studijų programų kokybė yra nepakankama, įrodo ir studentų nuomonė apie jas. Tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos studentų rekomenduotų savo studijų programą kolegoms ir tik 42 procentai baigiamųjų kursų studentų teigiamai vertina savo pasirengimą darbo rinkai.

Kodėl susiklostė tokia situacija? Todėl, kad pagal galiojančią tvarką aukštosios mokyklos gaudavo finansavimą pagal studentų skaičių. Atitinkamai susidarė paskata pritraukti jų daugiau ir kurti kuo daugiau programų, nepaisant jų kokybės užtikrinimo. Daug paskaitų vykdavo su penkiais studentais auditorijoje. Už visa tai susimokėdavo visi mokesčių mokėtojai. Pensininkų, gydytojų, kelių, vaikų darželių ir kitų viešųjų paslaugų sąskaita.

Tai kokia yra šiandien studijų kokybė? „Times Higher Education“ aukštųjų mokyklų reitinge Estija mus lenkia. Tartu universitetas yra net 301–350 pozicijose, o mūsų geriausias Vilniaus universitetas – 601–800. Talino technologijos universitetas šiame reitinge pakliūva į 601–800 poziciją, o KTU – į 1001+.

Taigi, kad jau šiais metais Lietuvoje studijuoti apsisprendę mūsų abiturientai patektų į kokybiškas, šių dienų situaciją atitinkančias programas, mokslu grįstas studijas ir gautų tinkamą išsilavinimą, buvo inicijuotas studijų krypčių vertinimas.

2018 metų sausio 13-ą Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį.

Vasario 26 dieną priimtas įsakymas, kuris patvirtino studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarką.

Vien paskelbus apie naujus studijų kokybės reikalavimus, pačios aukštosios mokyklos nusprendė nebevykdyti priėmimo į 267 studijų programas. Mokyklos įsivertino ir sukoncentravo savo turimą potencialą į geriausias ir paklausiausias programas. Daugiau išteklių, laiko, dėmesio bus sutelkta į kitas studijų programas, kurios pačių aukštųjų mokyklų požiūriu turi daugiau potencialo.

Įgyvendinus studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarką, ribotai buvo akredituotos 64 studijų programos. Šiuo metu LAMA BPO sąraše stojantieji gali rinktis pirmosios pakopos arba jungtinę studijų programą iš 1207 variantų, vietoje anksčiau buvusių 1538.

Sistema apvalyta nuo perteklinių ir dirbtinai išpūstų programų. Programų gryninimas yra ilgalaikis procesas, tai – nuolatinis specialistų darbas, siekiant studijas priderinti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. Taigi, žengtas pirmas žingsnis į priekį jau šiais metais.

Vien paskelbus apie naujus studijų kokybės reikalavimus, pačios aukštosios mokyklos nusprendė nebevykdyti priėmimo į 267 studijų programas.

Kyla klausimas, ar tikrai niekas nežinojo ir nustebo sužinoję, kad universitetinės studijos gali vykti tik tose kryptyse, kur yra mokslo lygis ir vykdomi aukšto lygio tyrimai? Ar siekdami kokybiško aukštojo mokslo ir norėdami didinti jo tarptautiškumą turėjome toliau būti užsirišę akis ir leisti toliau nuvertėti aukštojo mokslo diplomui. Manau, kad nenorėjome ir negalėjome. Krypčių vertinimui panaudoti rodikliai jau naudojami daugelį metų institucijų vertinimuose.

Taip, žinome, kad terminai buvo labai įtempti, suprantame, kad sprendimams priimti reikia daugiau laiko. Tuo pačiu mes turime rinktis, kokiu keliu vysimės Estiją, kuri įvairių ekspertų skaičiavimais nuo Lietuvos nutolusi 10 metų, o Latvija, sėkmingai priėmusi visus reformos teisės aktus, taip pat tolsta.

Pasivyti galima vijimosi būdu, tad tam siūloma rinktis greičiausią kelią – greitkelį. Suprantama, lekiant greitkeliu kyla įvairių iššūkių, rizikų, kurias būtina suvaldyti pasirenkant tinkamą transporto priemonę, be to, vairuoti reikia susikaupus ir susikoncentravus į kelią. Žinoma, galima į priekį judėti ir vieškeliu, atitinkamai suprantant, kad siekiamą tikslą pasieksime vėliau.

Matyt, reikalingas visuotinis susitarimas, kada pasiūlysime mūsų vaikams kokybišką aukštąjį mokslą.

Iš dalies tai įvyks šiais metais, jei aukštosios mokyklos pasiliks programas, nustatytas po studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo.

Po Konstitucinio teismo sprendimo pačios mokyklos gali sugrąžinti ankstesnes programas, tokiu būdu išskaidydamos studentų srautus, mažindamos rentabilumą ir studijų kokybę. Mokyklos taip pat turi galimybę likti greitkelyje ir jau šiais metais abiturientams pasiūlyti aukštos kokybės ir mokslu grįstas studijas aukštosiose mokyklose.

Stiprios aukštosios mokyklos yra esminė aukštojo mokslo kokybės prielaida.

Jurgita Petrauskienė yra švietimo ir mokslo ministrė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?