Jurgita Šiugždinienė: Mokinių pasiekimų patikrinimų kultūra privalo keistis

Patikrinimas – natūrali priemonė pastebėti spragas

Tiesa, svarbu įvertinti tai, kad daugelis mokinių į pasiekimų patikrinimus iki šiol visada žiūrėjo gana atsainiai, nes nacionaliniai patikrinimai nebuvo privalomi, todėl dalis mokinių į patikrinimus ateina tik pavardę užsirašyti.

Žinoma, kad nacionaliniai patikrinimai neišspręs visų švietimo sistemos problemų, nes tai tik vienas elementas visoje paletėje įgyvendinamų darbų, kuriais siekiama, kad situacija švietime gerėtų.

Daugelis pažangių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių jau ne vienus metus taiko kompetencijomis grįstą ugdymą, tačiau tai nereiškia, kad jie atsisako nacionalinių patikrinimų. Man regis, kad iš esmės problema yra ne pats patikrinimo buvimas, bet požiūris į patikrinimus. Juk mokytojai nuolatos stebi ir vertina, kaip mokiniams sekasi. Tik nuo mokymosi kultūros priklauso, ar mokomasi patikrinimui, ar gyvenimui. Deja, kaip rodo patirtis, pas mus dažnai vis dar mokomasi egzaminui.

Tik nuo mokymosi kultūros priklauso, ar mokomasi patikrinimui, ar gyvenimui. Deja, kaip rodo patirtis, pas mus dažnai vis dar mokomasi egzaminui.

Taigi, labai svarbu, kad švietimo bendruomenės ir tėvų požiūris į patikrinimus keistųsi, kad tai taptų natūralia priemone laiku pastebėti spragas, suteikti kokybišką grįžtamąjį ryšį mokytojui ir mokiniui, o ne bausti, lyginti ar konkuruoti. Tai yra ir galimybė įvertinti pasirengimą pereiti į aukštesnę pakopą, įvertinti silpnas vietas, kas padėtų nustatyti, kokios pagalbos reikia.

Būtina stiprinti mokytojų vertinimo kompetencijas ir plėsti diagnostinius įrankius

Turime pripažinti, kad šiandien yra dideli skirtumai, kaip vertina skirtingi mokytojai, o tai lemia didelius vaikų pasiekimų rezultatų skirtumus.

Tyrimai atskleidžia, kad mokytojai vertindami nesąmoningai lygina vaikus tarpusavyje, atsižvelgia į vaiko motyvaciją, pastangas, elgesį ir pan. Iš tokio vertinimo ne visada įmanoma suprasti, ar toje klasėje kyla mokymosi iššūkių. Todėl būtina nacionaliniu lygiu stebėti, kaip mokiniams sekasi mokytis, ir, analizuojant duomenis, spręsti, ką galima daryti, kad jų mokymasis gerėtų, pvz.: kokias kvalifikacijos tobulinimo programas pasiūlyti pedagogams, analizuoti mokymosi priemonių efektyvumą, kaip koreguoti ugdymo turinį.

Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) rezultatai nėra ir nebus naudojami mokinių formaliajam vertinimui, todėl jie neturės neigiamų pasekmių mokiniui.

Tačiau nacionaliniai patikrinimai reikalingi ir tam, kad turėtume daug platesnį paveikslą, kad galėtume matyti, kuriose srityse ir kurias kompetencijas sekasi geriau ugdyti, o kurias silpniau. Sakyčiau, kad remdamiesi šiais duomenimis turėtume planuoti mokytojų ir vadovų profesinį tobulėjimą. Nacionaliniai patikrinimai yra reikalingi visai švietimo sistemai stebėti ir tobulinti.

Tokių patikrinimų egzistavimas nė kiek neprieštarauja išsakytoms mintims, kad mokytojams reikia įvairių diagnostinių įrankių kasdienei pažangai stebėti, vertinti pamokoje. Gal labiau nei įrankių reikia mokymo strategijų ir kuo įvairesnių vertinimo metodų, kuriuos mokytojai galėtų pasitelkti ir išmaniai taikytų, atsižvelgdami į mokinių poreikių įvairovę ir keliamus ugdymo tikslus.

Esame numatę užsakyti ilgalaikes nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas (metų trukmės), kurias parengtų pedagogų rengimo centrai, pasitelkdami užsienio mokslininkų ir praktikų patirtį. Viena tokių programų tikrai bus skirta vertinimui.

Taip pat dirbame prie įvairesnių mokymosi priemonių, įgyvendiname programas, skirtas pasiekimų skirtumams mažinti („Tūkstantmečio mokyklų“ programa, „EdTech“), tačiau tai nereiškia, kad nereikia kas kelerius metus stabtelėti ir pasitikrinti bazinį žinojimą, be kurio kompetencijų vertinimas būtų neįmanomas.

Valstybinio brandos egzamino rezultatas – per kelis tarpinius patikrinimus

Išorinis apibendrinamasis vertinimas (pas mus – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ir valstybiniai brandos egzaminai) yra visų švietimo sistemų dalis. Nieko naujo neišradome. To atsisakyti negalime, nes jis būtinas patvirtinant įgytą išsilavinimą, su tuo siejamas tolesnis mokymasis, studijos, profesijos pasirinkimas.

Tačiau, atnaujindami ugdymo turinį ir įgyvendindami vertinimo sistemos pokyčius, privalome užtikrinti, kad patikrinimuose ir egzaminuose atsirastų kuo įvairesnių užduočių, kurios atskleistų mokinių įgytas kompetencijas, tokių kaip rašinys, pasisakymas reaguojant į perskaitytą tekstą, nuomonės nurodytu klausimu pateikimas, eksperimentinių duomenų interpretavimas, modelio baigties prognozavimas, duomenų atvaizdavimas. Visos šios užduotys gali atskleisti skirtingas kompetencijas.

Vienintelis egzaminas bus išskaidytas į kelis patikrinimus per dvejus vidurinio ugdymo metus, kad mokinys galėtų susikaupti savo vertinimą per kelis patikrinimus.

Be to, planuojame, kad vienintelis egzaminas bus išskaidytas į kelis patikrinimus per dvejus vidurinio ugdymo metus, kad mokinys galėtų susikaupti savo vertinimą per kelis patikrinimus. Manome, kad tai sumažins mokinių nerimą ir įtampą dėl egzaminų, leis proporcingai paskirstyti darbo krūvį. Tarpiniai patikrinimai vyks mokiniams įprastoje aplinkoje, jų pačių mokykloje.

Fokusavimasis tik į akademines žinias – jau praeitis

Neabejotinai tik akademinių žinių vertinimas – jau praeities švietimas. Todėl privalome plėsti mokinių galimybes ugdyti įvairius talentus ir juos pastebėti.

Todėl mokinių polinkių atpažinimo ir jų plėtojimo veiklos yra ne mažiau svarbios nei akademiniai pasiekimai. Planuojame, kad mokiniams, o ateityje ir jų tėvams bus teikiami patarimai dėl vaikų polinkių, jų plėtojimo galimybių.

Labai svarbu, kad vidurinio ugdymo programoje atsiras socialinė-pilietinė veikla, kuri pažymiais vertinama nebus, bet bus privaloma visiems, siekiantiems įgyti atestatą, ir patvirtins mokinių kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, kūrybiškumas ir pan. Ateityje planuojama, kad projektinis darbas pagrindinio ugdymo procese ir brandos darbas vidurinio ugdymo procese taps privalomi, tai yra puikūs įrankiai kompetencijoms ugdyti ir įvertinti. Žinoma, tam reikia papildomai pasiruošti, visų pirma – padėti mokytojams pasirengti, kaip vadovauti tokiam darbui ir kaip jį vertinti.

Svarstome keisti ir brandos atestatą, papildant jį mokinių laimėjimais konkursuose, olimpiadose, neformaliojo švietimo veiklomis, kurios nebus vertinamos, bet padės numatyti, kiek mokinys savo popamokine veikla atliepia kultūrinę, kūrybiškumo, pilietiškumo ir socialines-emocines kompetencijas.