Dabartinė vidurinio ugdymo programa yra paremta ugdymo individualizavimu, nukreipiant mokinius ankstyvame amžiuje (dešimtos klasės pabaigoje) pasirinkti dalykus, kuriuos iš jų jie mokysis vidurinio ugdymo programoje, o kuriuos iš jų mokysis giliau.
Turime pripažinti, kad moksleiviui sudėtinga tokiame amžiuje apsispręsti dėl mokomųjų dalykų, kurie gali nulemti, o kai kuriais atvejais – ir labai apriboti, tolesnius jo gyvenimo pasirinkimus. Nėra lengva ir mokinio artimiesiems ar mokytojams jį nukreipti „teisingiausiu“ keliu. Todėl dažnai susiduriame su situacija, kai moksleivis susikoncentruoja tik į dalykus, kurių egzaminus turi išlaikyti stojant į pasirinktą specialybę. Neretas abiturientas sako: „Pažiūrėsiu, kaip išlaikysiu egzaminus, o tada ir nuspręsiu, kur stoti“.
Taigi, sparčiai besikeičiančioje ir kompleksiškoje aplinkoje, toks ankstyvas mokomųjų dalykų pasirinkimas ir galimybių daryti tolesnius sprendimus susiaurinimas yra nenaudingas (dažnai – net ir žalingas) jaunam žmogui. Nenaudingas jis ir Lietuvos ekonomikai.
Patirtis rodo, kad mokinių norai dažnai keičiasi, o nemažai vaikų neturi ryškiai išreikštų gabumų, kurie indikuotų, kad jie labiau linkę į tiksliuosius ar humanitarinius, socialinius mokslus. Kita problema – nepakankamas bendrųjų kompetencijų išplėtojimas ir silpnas pasirengimas gyvenimui.
Taigi, sparčiai besikeičiančioje ir kompleksiškoje aplinkoje, toks ankstyvas mokomųjų dalykų pasirinkimas ir galimybių daryti tolesnius sprendimus susiaurinimas yra nenaudingas (dažnai – net ir žalingas) jaunam žmogui. Nenaudingas jis ir Lietuvos ekonomikai.
Tuo remdamasi projektui „Idėja Lietuvai“ pasiūliau, pirma, keisti vidurinio ugdymo programos filosofiją, užtikrinant privalomą bent šešių bazinių mokomųjų dalykų ugdymą, paliekant pasirinkimo galimybę ir dalykų neskirstant į mokymosi kursus (bendrąjį ir išplėstinį), bet ugdymo programas pritaikant skirtingų gebėjimų moksleiviams, ypatingą dėmesį skiriant ugdymo diferencijavimui ir individualizavimui.
Antra, ilginti vidurinio ugdymo programos trukmę nuo dviejų iki trijų metų, taip sudarant geresnes sąlygas tinkamai pasirengti studijoms aukštojo mokslo institucijose.
Trečia, ugdymą orientuoti į gilų mokomųjų dalykų suvokimą, ugdyti gebėjimus juos integruoti tarpusavyje ir taikyti projektinį metodą sprendžiant realias gyvenimo problemas.
Siūlau skatinti Lietuvos gimnazijas diegti pasaulines tendencijas atliepiančią ir geriausių pasaulio universitetų pripažįstamą tarptautinio bakalaureato diplomo programą, derinančią aukštus akademinius reikalavimus su bendrųjų gebėjimų ugdymu. Norint ugdyti išskirtinius akademinius gebėjimus turinčius absolventus, Lietuvoje galėtų būti siekiama, kad kiekviena gimnazija įdiegtų bent po vieną tarptautinio bakalaureato diplomo programos klasę. Tam reikalinga Valstybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos parama.
Jurgita Šiugždinienė yra Kauno technologijos universiteto l.e.p. rektorė
