Kai išgirdau Ministrą Pirmininką kalbant, kad ministerijoms reikėtų turėti daugiau įtakos įmonėms, supratau, kad kažkas čia kažko nesupranta. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko argumentas, kad įstaigos vykdys Vyriausybės programą, todėl jų valdybų 50 proc. narių turėtų būti valstybės tarnautojai, nė iš tolo nekvepia pažanga.
Tada kyla klausimas: koks yra tikslas? Ar tai, kad valstybės ir savivaldybių įmonės veiktų efektyviai ir pasiūlytų geriausią vertę valstybei ir gyventojams, ar tai, kad valdyba taptų tik popierine ir jai galėtų daryti įtaką ministerija ar savivaldybė? Prezidentas tokias užmačias jau vetavo, bet nusiraminti nederėtų.
Mano manymu, ministerijos ar savivaldybės, tai yra įmonės savininko, vaidmuo yra suformuluoti įmonėms lūkesčius – tikslus ir laukiamus rezultatus, patvirtinti įmonės veiklos strategiją ir leisti įmonei veikti. Žinoma, būtina stebėti pasiektus rezultatus ir priimti sprendimus, jeigu tikslai nepasiekti.
Visi turėtume būti suinteresuoti, kad savivaldybių įmonių valdybose dirbtų stipriausi profesionalai, kurie pajėgūs tuos tikslus pasiekti. Todėl kompetentingų, nepriklausomų narių paieška ir atranka į valdybas turėtų būti ypatingai svarbus procesas, o ne reikalingo, „savo“ funkcionieriaus patupdymas į reikiamą kėdę. Tiesiog todėl, kad jis valstybės tarnautojas.
STT atliktas tyrimas 2019 metais nustatė, kad vidutiniškai 19 procentų savivaldybių valdomose įmonėse (SVĮ) dirbančiųjų yra giminaičiai.
Vidaus sandoris ar viešasis pirkimas?
Ne taip seniai buvo išplėstas viešųjų paslaugų sąrašas, leidžiantis savivaldybėms taikyti vidaus sandorius, nesikreipiant į Konkurencijos tarnybą.
Savivaldybės turi pasirinkimą, ar veikti per savo įmones ar prisitraukti rinkos dalyvius. Tačiau bendra tendencija yra vienareikšmė – vidaus sandorių apimtys pastaraisiais metais stipriai išaugo. 2018 m. savivaldybių sudarytų vidaus sandorių vertė viršijo 446 mln. eurų. Pavyzdžiui, vidutinė sandorio vertė 2018 m. siekė beveik 11 mln. Eur, kai tuo tarpu 2011–2017 m. vidutinė vertė buvo apie 0,9 mln. Eur.
Daugiausia vidaus sandorių sudaroma būtent didžiųjų miestų ir jų kaimyninėse savivaldybėse, kuriose registruota beveik 70 procentų visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų, nors pasirinkimas paslaugų teikėjų yra labai didelis.
Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Kauno miesto, sudarė labai didelės vertės (nuo 2 iki 14.5 mln. Eur) ir ilgos trukmės (kai kurie sandoriai galios net iki 7 metų) sandorius. Tuo tarpu Klaipėda, Marijampolė, Telšiai turi tik po kelis vidaus sandorius ir paslaugų kainomis stipriai neišsiskiria. Jų pavyzdžiai rodo, kad galima tvarkytis ne tik įdarbinant savo įmones.
Remiantis Lietuvos laisvos rinkos instituto analize, tik devyniose savivaldybėse visos veikiančios savivaldybių valdomos įmonės teikia tik tas paslaugas, kurių neteikia verslas.
Paslaugų kainos tarp savivaldybių skiriasi kartais
Pavyzdžiui, mažiausia ir didžiausia šildymo kainos savivaldybėse skiriasi daugiau nei dvigubai. Vandens kainų skirtumai skirtingose savivaldybėse skiriasi ir iki 3 kartų. Tačiau nedažnai girdime klausimą: kodėl? O dar rečiau išgirstame gyventojų reikalavimą atsiskaityti už tokius rezultatus. Priežastys gali būti labai įvairios. Pirmiausia, labai skirtingi įmonių dydžiai ir aptarnavimo apimtys (teritorija, gyventojų skaičiai), tačiau tai gali būti ir veiklos efektyvumo, o kai kuriais atvejais ir galimi korupcinės veiklos klausimai.
Bendra tendencija yra vienareikšmė – vidaus sandorių apimtys pastaraisiais metais stipriai išaugo.
STT atliktas tyrimas 2019 metais nustatė, kad vidutiniškai 19 procentų savivaldybių valdomose įmonėse (SVĮ) dirbančiųjų yra giminaičiai, jie užima apie 4000 darbo vietų. Atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki 50 proc. darbuotojų.
Reikalavimai valstybės valdomoms įmonėms žymiai didesni
Nesuprantu, kodėl Valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ) taikomi skaidrumo reikalavimai yra gerokai didesni nei savivaldybių įmonėms. Lietuvos savivaldybėms, turinčioms SVĮ, tik rekomenduojama laikytis Skaidrumo gairių nuostatų – skelbti strateginius planus, lūkesčių raštus ir pan.
Yra tik keli privalomi reikalavimai – dėl nepriklausomų narių valdybose, SVĮ taip pat privalo užtikrinti, kad savivaldybės interneto svetainėje būtų skelbiama ir nuolat atnaujinama informacija apie savivaldybių valdomų įmonių veiklą ir rezultatus.
Laisvosios rinkos instituto analizė, paskelbta 2019 metais, teigia, kad tik 7 savivaldybės iš 60 tenkina minimalius Savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo reikalavimus, tai yra, tik tiek savivaldybių skelbia minimalią privalomą informaciją apie savo įmones.
Pervertus savivaldybių įmonių puslapius, galima pastebėti, kad beveik visos įmonės skelbia finansines ataskaitas. Žymiai rečiau yra skelbiami veiklos rodikliai, valdybų nariai ir jų nepriklausomumas, strateginiai veiklos planai.
Sudėtinga suprasti, ar įmonė veikia efektyviai
Jeigu norima teikti viešąsias paslaugas per vidaus sandorius, turėtų būti užtikrintas maksimalus savivaldybių valdomų įmonių viešumas ir skaidrumas.
Žymiai rečiau yra skelbiami veiklos rodikliai, valdybų nariai ir jų nepriklausomumas, strateginiai veiklos planai.
Jeigu neteikiama informacija ir neužtikrinamas valdybos profesionalumas ir nepriklausomumas, galime susidurti su įmonių veiklos kontrolės problemomis. Galima numanyti, kad daugelyje, ypač mažose savivaldybėse, įmonių valdymo kompetencija ir šiuolaikinių valdymo principų žinojimas yra nepakankami. Pavyzdžiui, Valdymo koordinavimo centras teikia metodinę paramą ir konsultuoja valstybės valdomas įmones, į kurias žymiai lengviau prisitraukti stiprius specialistus. Tokių konsultacijų dar labiau reikėtų savivaldybių įmonėms.
Užtikrinti, kad nepiktnaudžiaujama situacija, galima tik garantuojant maksimalų veiklos skaidrumą, informacijos viešumą ir suprantamumą gyventojams. Neabejoju, kad paprastam gyventojui neįmanoma suprasti painių lentelių ir skaičių eilučių, kuriose įmonės pateikia ataskaitas. Informacija turėtų būti pateikiama suprantamai ir paprastai.
Skaidrumo reikalavimai savivaldybių įmonėms turėtų būti lygiai taip pat privalomi visa apimtimi, kaip ir Valstybės valdomoms įmonėms – juk tai yra viešasis interesas. Vyriausybės atstovų vaidmuo galėtų būti žymiai aktyvesnis. Juk tai, kad neskelbiama informacija apie valdybų narių nepriklausomumą, yra įstatymo nesilaikymas. Negirdėjau, kad Vyriausybės atstovai aktyviau veiktų šioje srityje ir skelbtų apie teisės aktų pažeidimus.
Labai svarbu, kad savivaldybės taip pat turėtų reikalingą pagalbą ir būtų konsultuojamos, taip kaip valstybės valdomos įmonės. Galbūt Lietuvos savivaldybių asociacija galėtų imtis iniciatyvos ir pasiūlyti galimus sprendimus?
Jurgita Šiugždinienė yra Kauno m. savivaldybės tarybos narė.
