LSMU ir LSU integracija išties galėtų duoti nemažą pridėtinę vertę, nes sportas ir medicina, kaip ir sportas ir technologijos – ateities dalykai. Tuo metu VDU, ASU ir LEU susijungimas reforma siekto rezultato greičiausiai neatneš, maža to, pareikalaus nemažų mokesčių mokėtojų pinigų. VDU, nežiūrint planuojamo susijungimo, man visuomet išliks humanitarinių–socialinių mokslų centru. Tikiuosi, kolegos sugebės išsaugoti šį savo išskirtinumą ir savitą kultūrą ir po integracijos. Kitaip Kauno aukštojo mokslo žemėlapis atrodys neišbaigtas.
Kita vertus, gerai, kad šis pernelyg užsitęsęs ir visus išvarginęs bei dėmesį nuo esminių universitetų pertvarkos tikslų (mokslo ir studijų kokybės, tarptautinio konkurencingumo stiprinimo) nukreipęs etapas baigėsi. Reikia judėti toliau. Labai tikiuosi, kad kitus po Seimo sprendimų seksiančius pertvarkos žingsnius lydės skaidrumas, aiški logika, bendrojo intereso matymas, kad nebus pamirštas įsipareigojimas stiprinti lyderiaujančius universitetus.
Seimo valioje ir kolegų apsisprendime – trys universitetai Kaune. Jį gerbdamas, Kauno technologijos universitetas (KTU) prisiima atsakomybę bei lyderystę telkti fizinius ir technologijos mokslus, stiprinti verslo mokyklą. Tai – mūsų stiprybė, kurią patvirtina mokslo ir studijų rezultatai. Fizinių ir technologijos mokslų srityse KTU mokslo publikacijos su citavimo rodikliu (WoS) 2000–2018 m. sudaro 73 proc. visų Kauno universitetų publikacijų skaičiaus. Šiose srityse Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslo projektų ir aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų apimtys yra daugiau nei 4 kartus didesnės už kitų regiono universitetų kartu sudėjus. Kauno regione fizinių mokslų srityje užimame 87 proc. studentų rinkos, technologijos mokslų srityje – 76 proc..Vykdome 12 Horizontas 2020 projektų ir koordinuojame du Europos Sąjungos H2020 ekscelencijos centrų projektus.
Fizinių ir technologijos mokslų sinergija su socialiniais ir humanitariniais mokslais mums yra labai svarbi, nes tikime, kad esminės inovacijos gimsta skirtingų mokslų sandūroje. Visos studijų programos, kurias vykdome socialinių, humanitarinių mokslų ir menų srityse turi ir turės technologinių mokslų „įskiepį“.
Nelaukdami, kuo pasibaigs aukštojo mokslo pertvarkos procesas, galvokime apie ilgalaikę perspektyvą – apie ateitį, o ne apie momentinius sprendimus. Juk būtent tikėdami Lietuvos ateitimi, čia investuoja tarptautiniai pramonės ir verslo gigantai, kuriasi stiprios Lietuviško kapitalo įmonės. Beje, tarptautinių bendrovių tikėjimas mūsų šalimi išmatuojamas skaičiais: planuojamos investicijos į Kauno regioną siekia beveik 300 mln. eurų, bus sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų.
Mūsų pareiga, drauge su kitomis aukštosiomis mokyklomis, ne tik deramai pristatyti Kauno regiono ir Lietuvos privalumus didiesiems užsienio ir Lietuvos investuotojams, bet ir pasiūlyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Specialistus, kurie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir kalba užsienio kalbomis, mąsto sistemiškai, geba spręsti kompleksines problemas, yra kūrybiški. Specialistų spektras, kurio reikia didžiosioms įmonėms – tikrai platus, todėl neišvengiamai mums visiems teks dirbti glaudžiai surėmus pečius.
Kauną investuotojai renkasi tiek dėl puikios infrastruktūros, tiek dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, aukšto lygio mokslo ir tyrimų bazės. Reaguojame į rinkos poreikius – istoriškai esame tas universitetas, kuris Lietuvoje su verslu ir pramone dirba labai glaudžiai tiek rengdami aukštos kvalifikacijos inžinierius, tiek vykdydami užsakomuosius mokslinius tyrimus. Nuosekliai stipriname bendradarbiavimo su verslu ir pramone kompetencijas, aktyviai dalyvaujame susitikimuose su investuotojais dar konfidencialumo stadijoje. Beveik visais atvejais esame pagrindinis Kauno universitetas, pristatomas globalių bendrovių atstovams. Savo jėgomis pasitikime – esame reikalingi ne tik Kauno regionui, bet ir visos valstybės aukštos pridėtinės ekonomikos vystymui.
Todėl nenoriu kalbėti apie besidubliuojančias studijų programas, išbarstytą mokslinį potencialą ir skirtingą akademinę kultūrą. Aukštųjų mokyklų bendras darbas, pagrįstas šalies interesais, žvelgiant į ateitį, yra tai, ko turime siekti.
Aukštos kokybės mokslo tyrimai ir studijos, profesionalai ir specialistai, dėl kurių konkuruoja tarptautinės įmonės, jų veikla Lietuvoje, patraukli tiek, kad gali stabdyti protų nutekėjimą, ir yra tai, kuo turime rūpintis.
Neturėtume priimti sprendimų tik galvojant apie išlikimą, visos pertvarkos turi būti orientuotos į iškilimą. Ne vienos kurios nors aukštosios mokyklos, o Lietuvos, kuri egzistuoja pasaulio įtakingųjų žemėlapiuose.
Doc. Jurgita Šiugždinienė yra Kauno technologijos universiteto l.e.p. rektorė
