Pateiksiu faktus: neįgalių asmenų užimtumo didinimas – nevykdomas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras pasižadėjo, bet per pusantrų metų nerado 70 000 eurų, reikalingų neįgaliųjų įdarbinimo projektui su Užimtumo tarnyba vykdyti. Tik priminsiu, kad tai – tos pačios Vyriausybės, iš šešėlio ištraukusios ketvirtį milijono, ministras.
Socialinio verslo įstatymo inicijavimas ir priėmimas, turėjęs vykti lygiai prieš metus – neįvyko.
Toks scenarijus valdantiesiems, o ypač metais, kai vyksta net treji rinkimai, būtų tikra katastrofa. Jiems kur kas naudingiau žmones laikyti siauro politinio išskaičiavimo įkaitais.
Įtraukusis švietimas, jam reikalingų finansinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimas, jungtinių mokyklų kūrimas bei jų aprūpinimas vaikams su negalia pritaikytu transportu – nevykdomas,
Savo programoje Vyriausybė užsibrėžė ir įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Deja, šiuo klausimu taip pat nepasistūmėta nė per vieną žingsnį.
Visi šie punktai ne atsitiktinai vilkinami. Įdarbinimas, visiems prieinamas švietimas ir teisių užtikrinimas – trys kertinės sąlygos, galinčios Lietuvos socialinę politiką pakreipti europietiško modelio keliu. Keliu, kai žmonės su negalia galėtų dirbti ir nepriklausyti nuo valdžios barstomų pašalpų, įgauti reikalingą išsilavinimą ir tapti savo likimo šeimininkais, ginti įstatymuose įtvirtintas savo teises.
Tačiau valdžiai tokie pokyčiai – neparankūs. Ir štai kodėl: mūsų socialinės apsaugos sistema buvo kuriama dabartinių socialdarbiečių gvardijos taip, kad, pasinaudojant pažeidžiamiausiais piliečiais, siurbtų mokesčių mokėtojų pinigus iš visų sričių, pradedant švietimu ir baigiant sveikatos apsauga.
Ir vėl pateiksiu faktus: kasmet valstybė dešimtimis milijonų eurų dotuoja 7 000 socialinėse įmonėse sukurtų žemiausios kvalifikacijos darbo vietų. Tuo tarpu dar 40 000 šio statuso neturinčiose įmonėse dirbančių žmonių su negalia negauna beveik jokios paramos ir pagalbos. Seime buvo mėginama taisyti šią socialiai neteisingą sistemą. Žinote, kur buvo užgniaužti bet kokie bandymai tai keisti? Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuriam vadovauja socialdarbietė.
Profesinės reabilitacijos centrai įsisavina didžiulius pinigus, tačiau juos baigę neįgalieji ir toliau negauna darbo bei gyvena iš pašalpų, nes įgytos profesijos neatitinka šių dienų reikalavimų ir darbdavių lūkesčių.
Tai – tik keli iš daugybės pavyzdžių, aiškiai iliustruojantys gangrenuojančią sistemą. O jei dar prisimintumėte, kad „reikalinguose“ postuose šiltai įsitaisę gvardijos „savieji“, tampa aišku, kodėl nenorima pokyčių.
Ar galima pasitikėti tais, kurie, turėdami savo rankose visus įmanomus įrankius ir galimybes, nepadarė nieko, kad iš tikrųjų pasikeistų neįgaliųjų, sergančių vaikų, senjorų ir jų artimųjų gyvenimas?
Ar galima tai pakeisti? Galima ir būtina! Deja, Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis ir Seimo „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis, vardan koalicijos su socialdarbiečiais interesų, aukoja žmonių gerovę. Jų deklaruojamas rūpestis – vaiko pinigai ar prieš pat rinkimus staiga „pametėtas“ neįgaliųjų pensijų perskaičiavimas – tėra parodomasis pinigų pabarstymas, kad keliais pridėtais eurais pamaloninti žmonės eitų balsuoti už „rūpestingą“ valdžią.
Tuo tarpu esminės socialinės reformos, kai būtų pasiūlytos paslaugos, ne tik neįgaliuosius, bet ir jų šeimas išlaisvintų ir įgalintų tapti savo pačių likimų šeimininkais. Toks scenarijus valdantiesiems, o ypač metais, kai vyksta net treji rinkimai, būtų tikra katastrofa. Jiems kur kas naudingiau žmones laikyti siauro politinio išskaičiavimo įkaitais.
Artėja dar dveji svarbūs rinkimai, nuo kurių priklausys visų mūsų ateitis.
Ar galima pasitikėti tais, kurie, turėdami savo rankose visus įmanomus įrankius ir galimybes, nepadarė nieko, kad iš tikrųjų pasikeistų neįgaliųjų, sergančių vaikų, senjorų ir jų artimųjų gyvenimas? Ar gavę dar daugiau valdžios jie ims vykdyti savo dosniai dalijamus priešrinkiminius pažadus? Į šiuos klausimus kiekvienas turi atsakymą rasti pats.
Labai noriu tikėti, kad 300 000 žmonių su negalia ir jų artimųjų nepasimaus ant eilinio kelių eurų pabarstymo jauko ir nebenorės būti valdžios ir postų bet kokia kaina siekiančios gvardijos įkaitais.
Justas Džiugelis yra Lietuvos Respublikos Seimo narys.
