2019 m. (didelis) materialinis nepriteklius Lietuvoje
Vertinant gyventojų materialinį nepriteklių, atliekant reprezentatyvią apklausą, respondentų yra klausiama, ar jie patiria šiuos ekonominius sunkumus:
-
Namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų
-
Namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose
-
Namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto
-
Namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto
-
Namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2018 m. – 345 eurų vienam asmeniui arba 724 eurai dviems suaugusiems ir dviems vaikams) iš savo lėšų
Taip pat klausiama, ar namų ūkis dėl lėšų stokos neturi automobilio.
Namų ūkiai priskiriami prie patiriančių materialinį nepriteklių, jeigu dėl lėšų stokos susiduria su bent 3 iš 6 sunkumų. Namų ūkiai priskiriami prie patiriančių didelį materialinį nepriteklių, jeigu dėl lėšų stokos susiduria su bent 4 iš 6 įvardintų sunkumų.
Aš linkęs sugretinti didelį materialinį nepriteklių tikrajam skurdui Lietuvoje, nes atmetus automobilio neturėjimą, negalėjimą turėti savaitės atostogų ne namuose ir nenumatytas išlaidas, namų ūkis vis dar negali arba visavertiškai maitintis, arba gyvena skolose/nešildomame būste.
2019 m. situacija Lietuvoje
2019 m. duomenimis, labiausiai didelis materialinis nepriteklius buvo jaučiamas 65+ amžiaus grupėje (11,5 proc.). Tačiau neženkliai mažiau skurde gyveno ir 50-64 amžiaus grupės asmenų (10,7 proc.). Kitose trijose amžiaus grupėse skurdo paplitimas buvo didelis, bet mažesnis nei pirmose dviejose kategorijose ir svyravo tarp 7,9-9 proc.
Vertinant pagal amžiaus grupes, galima teigti, jog didelio skirtumo tarp amžiaus kategorijų iš tiesų nėra.
Kiek kitoks vaizdas pasirodo, pažiūrėjus į didelio materialinio nepritekliaus paplitimą pagal namų ūkio tipus. Nors vienišų asmenų (tarp kurių, tikėtina, ir daug pensinio amžiaus vienišų likusių moterų) skurdas siekia 15,7 proc., visgi dar didesnis skurdas užfiksuotas vieno suaugusio, auginančio vaikus, grupėje, kur skurdas siekia 17,7 proc. Daugiavaikių šeimų skurdas siekia 11,5 proc.
Tačiau dar didesnis didelio nepritekliaus lygis gali būti aptiktas tarp bedarbių. Žemiau Eurostat pateikiami 2018 m. duomenys. Dirbančiųjų skurdas 2018 m. buvo perpus mažesnis nei bendros populiacijos (5,9 proc., 11,3 proc.), tačiau bedarbių skurdo paplitimas siekė net 33,5 proc. ir buvo dvigubai didesnis nei pensininkų (15 proc.) ir triskart didesnis nei bendras rodiklis.
Atsižvelgiant į tai, jog blogos gyvenimo sąlygos dažniau pereina iš vienos kartos į kitą kartą, nei geros sąlygos, ilgalaikė ir strateginė valstybės socialinė politika turėtų būtų orientuota į valstybės ateitį, t.y. vaikus (tiek dirbančių, tiek bedarbių tėvų). Suprantama, tai nereiškia, jog ES šalis XXI amžiuje išvis turėtų toleruoti realų skurdą savo šalyje, nepriklausomai nuo amžiaus. Visgi dabar yra susiduriama su konkrečia problema – pajamų netekusiais asmenimis dėl COVID-19.
Kas yra labiausiai nukentėję nuo COVID-19?
COVID-19 pasekmes, tikėtina, labiausiai pajus asmenys, kurie:
-
Sutiko išeiti neapmokamų atostogų
-
Neteko darbo
-
Vykdė tik individualią veiklą/vertėsi tik pagal verslo liudijimą ir nebegalėjo vykdyti veiklos
Suprantama, pensininkai, užimtieji, dirbantys iš namų, ir kitos gyventojų grupės irgi pajus karantino/COVID-19 pasekmes – jie patiria išlaidas pirkdami veido kaukes arba pirkdami rankų dezinfekcinį skystį. Tačiau aukščiau minėtos grupės patiria pajamų netekimą/sumažėjimą ir didesnes išlaidas, tad laikytinos labiau paveiktomis.
Atitinkamai dabar trumpalaikė valstybės socialinė politika turėtų būti orientuota į tuos asmenis, kurie neteko reikšmingos dalies pajamų. Būtina užtikrinti, jog pajamų netekimas būtų padengtas valstybės, stengiamasi išsaugoti darbo vietas, kartu nustatant protingas išmokų lubas (pvz., priklausomai nuo namų ūkio dydžio).
1 priemonė – 200 eurų pensininkams
88 už, 8 prieš ir 6 susilaikė – tokiu rezultatu Lietuvos Seime buvo priimtas sprendimas skolintais pinigais pamaloninti gyventojus, kuriems mokamos:
1. Socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos;
2. Socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos;
3. Socialinio draudimo našlių pensijos;
4. Socialinio draudimo našlaičių pensijos;
5. Maitintojo netekimo pensijos;
6. Ištarnauto laiko pensijos;
7. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas;
8. Šalpos senatvės pensijos;
9. Šalpos neįgalumo pensijos;
10. Šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose;
11. Šalpos našlaičių pensijos;
12. Socialinės pensijos;
13. Šalpos kompensacijos.
14. Pensijos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.
Aiškinamajame rašte dėstoma, jog tokie priemone siekiama:
<...> projektu teikiamas siūlymas prisidėtų prie senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, neįgalių asmenų skurdo mažinimo. Senatvė ir neįgalumas yra vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių mažėja asmenų gaunamos pajamos bei dėl kurių asmenų galimybė integruotis į darbo rinką yra labai maža. Kadangi kitomis priemonėmis yra skiriama pagalba ieškantiems darbo ar netekusiems pajamų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės (papildomos rėmimo priemonės darbingo amžiaus asmenims), šiuo projektu siūloma suteikti papildomą paramą tikslinei asmenų grupei, t. y. neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms.
Dabar trumpalaikė valstybės socialinė politika turėtų būti orientuota į tuos asmenis, kurie neteko reikšmingos dalies pajamų.
Labai smagu, jog Seimo nariai aiškinamajame rašte kartu pateikė ir esamų pensijos gavėjų skaičių bei jų gaunamas pensijas, nes tai leidžia įsivertinti, kiek 200 eurų padės šioms gyventojų grupėms.
* Įvairias pensijas gaunančių asmenų skaičius Lietuvoje – 879 914.
* Metinis šių asmenų gaunamų pensijų Sodros biudžetas – 3 487 597 186 (~3.49 mlrd. eurų).
* Išmokėjus šiems asmenims vienkartinę 200 eurų išmoką, metinis šių asmenų biudžetas padidėtų vidutiniškai 5 proc.
Turint omenyje, jog gausiantieji minėtą 200 eurų vienkartinę išmoką žinos, apie išmokos vienkartiškumą, galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis šiuos pinigus tiesiog pasidės „juodai dienai“, o ne puls išleisti, tad poveikio ekonomikos gaivinimui tikėtis net neverta.
Taigi, priimta priemonė nei reikšmingai sumažins pensinio amžiaus gyventojų skurdą, nei, tikėtina, reikšmingai padidins vartojimą, nei padės darbo pajamų dėl karantino netekusiems asmenims. Kaip kitaip galima vertinti šią priemonę, jeigu ne pigiu (t. y. 175 mln. eurų brangiu) rinkėjų papirkinėjimu?
Priimta priemonė nei reikšmingai sumažins pensinio amžiaus gyventojų skurdą, nei, tikėtina, reikšmingai padidins vartojimą, nei padės darbo pajamų dėl karantino netekusiems asmenims.
Smagu žiūrėti ir į tai, kaip prieš rinkimus elgiasi opozicinės frakcijos Seime:
-
Liberalų sąjūdžio frakcija: 3 už, 3 prieš, 1 susilaikė
-
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija 1 už, 1 prieš, 1 susilaikė, 3 nebalsavo
-
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija 12 už, 2 prieš, 3 susilaikė, 2 nebalsavo
Akivaizdu, jog TS-LKD nusprendė patyliukais balsuoti už. Negi imsi balsuoti prieš ir rizikuosi, kad įstatymas bus priimtas be tavo palaikymo ir įteiksi pozicijai amunicijos prieš artėjančius Seimo rinkimus, neva, nenori gero senukams?
Visi balsavimo rezultatai – čia.
2 priemonė – 15 proc. GPM
Gegužės 6 d. vyko virtualus PR’ezidento patarėjų ir profesinių sąjungų „Solidarumas“ ir „Sandrauga“ susitikimas, kurio metu buvo išsakytas siūlymas laikinai (iki šių metų pabaigos) sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20 proc. iki 15 proc. asmenims, kurių mėnesinės pajamos neviršija 8000 eurų. Prezidentūros skaičiavimais, tokia priemonė kainuotų 400 mln. eurų.
Viliamasi, jog tokia priemonė suveiktų greičiau ir labiau skatintų ekonomikos atsigavimą.
Paanalizuokime:
-
Jeigu pavyktų priimti tokį įstatymo pakeitimą per birželį, geriausiu atveju didesni atlyginimai darbuotojus pasiektų tik liepos viduryje išmokant birželio mėnesio atlyginimą.
-
Turint omenyje, jog bruto VDU šalyje siekia 1359 eurus, 15 proc. GPM padidintų neto pajamas vidutiniam šalies gyventojui 57 eurais, MMA gaunančiam asmeniui, deja, tik apie 13 eurų neto. Tiesa, asmeniui, kuris uždirba dabar 3000 eurų, toks pasiūlymas reikštų +153 eurus, o asmeniui, uždirbančiam 7999 eurus – +400 eurų neto iki šių metų pabaigos (žr. lenteles komentaro apačioje).
-
Akivaizdu, jog jeigu siekis yra padėti mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, ši priemonė nėra pakankamai taikli, nes nemaža dalis priemonei skirtų skolintų pinigų nueis didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
-
Arba reiktų riboti GPM mažinimo taikymą asmenims iki pvz., 1,5 VDU, arba reiktų ieškoti kitokių priemonių.
-
Taip pat esama didelės rizikos, jog į daugiausia pajamų gaunančius nukreipta priemonė bus pratęsta ir toliau. Galimai Seimas šių metų pabaigoje priimdamas 2021 m. biudžetą gali nuspręsti nebedidinti GPM, o tai tik dar labiau apsunkintų ir taip nelengvą Lietuvos kelią siekiant didinti mokesčių ir BVP santykį, t. y. siekiant didinti valstybės galimybes adekvačiau finansuoti viešąjį sektorių.
-
Ši priemonė nepadeda asmenims, kurie neteko darbo ir kurių skurdo rizika yra didžiausia.
-
Taip pat ši priemonė visiškai neužtikrina individualią veiklą vykdžiusių arba pagal verslo liudijimą dirbusių asmenų adekvačios paramos.
3 priemonė – 50 eurų didesnis NPD
Premjeras S.Skvernelis sureagavo ganėtinai kritiškai į tokius PR’ezidento siūlymus, iš dalies minėdamas esminę problemą – tokios priemonės regresinį poveikį ir savo ruožtu pasiūlė kalbėti apie NPD didinimą nuo 350 eurų iki 400 eurų. Tiesa, NPD ir taip turėjo būti didinimas iki 400 eurų jau nuo 2021-01-01, taigi iš esmės tai būtų NPD didinimo paankstinimas.
Paanalizuokime:
-
Jeigu NPD būtų padidintas iki 400 eurų, visiems asmenims, kuriems kuriems būtų pritaikomas NPD, neto atlyginimas padidėtų 10 eurų. Dabar NPD pritaikomas asmenims, kurių bruto pajamos siekia iki 2666 eurų, padidinus NPD iki 400 eurų, NPD taikymo riba padidėtų iki 2959 eurų bruto atlyginimo.
-
10 eurų papildomos kad ir mėnesinės pajamos yra gerai, bet žibalo į ekonomiką tokia priemonė neįpils, didelė dalis 10 eurų padidėjimo ir vėl atiteks nemažas pajamas gaunantiems asmenims.
-
Ši priemonė galėtų būti kur kas efektyvesnė, jeigu būtų siaurinama NPD taikymo bazė, pvz., nuo dabartinių 2665 eurų iki tarkime 1 VDU (arba 1358 eurų). Tada panaudojant tą pačią sumą pinigų, būtų galima labiau didinti patį NPD dydį.
-
Tačiau ir ši priemonė nepadeda asmenims, kurie neteko darbo ir kurių skurdo rizika yra didžiausia.
-
Taip pat ir ši priemonė visiškai neužtikrina individualią veiklą vykdžiusių ar pagal verslo liudijimą dirbusių asmenų adekvačios paramos.
Kai atlyginimas MMA – 607 eurai:
Kintamasis | Kintamojo dydis | Dabar | Prezidento siūlymas | Skvernelio siūlymas |
Bruto atlyginimas | 607 | 607 | 607 | |
NPD | 350 | 350 | 350 |
|
NPD,alt | 400 |
|
| 400 |
GPM bazė |
| 257 | 257 | 207 |
GPM | 20.00 proc. | 51 |
| 41 |
GPM,alt | 15.00 proc. |
| 39 |
|
PSD | 6.98 proc. | 42 | 42 | 42 |
VSD | 12.52 proc. | 76 | 76 | 76 |
Neto |
| 437 | 450 | 447 |
Skirtumas |
| 13 | 10 |
Kai atlyginimas VDU – 1358 eurai:
Kintamasis | Kintamojo dydis | Dabar | Prezidento siūlymas | Skvernelio siūlymas |
Bruto atlyginimas | 1358 | 1358 | 1358 | |
NPD | 350 | 222 | 222 |
|
NPD,alt | 400 |
|
| 272 |
GPM bazė |
| 1136 | 1136 | 1086 |
GPM | 20.00 proc. | 227 |
| 217 |
GPM,alt | 15.00 proc. |
| 170 |
|
PSD | 6.98 proc. | 95 | 95 | 95 |
VSD | 12.52 proc. | 170 | 170 | 170 |
Neto |
| 866 | 923 | 876 |
Skirtumas |
| 57 | 10 |
Kai atlyginimas 7999 eurai:
Kintamasis | Kintamojo dydis | Dabar | Prezidento siūlymas | Skvernelio siūlymas |
Bruto atlyginimas | 7999 | 7999 | 7999 | |
NPD | 350 | 0 | 0 |
|
NPD,alt | 400 |
|
| 0 |
GPM bazė |
| 7999 | 7999 | 7999 |
GPM | 20.00 proc. | 1600 |
| 1600 |
GPM,alt | 15.00 proc. |
| 1200 |
|
PSD | 6.98 proc. | 558 | 558 | 558 |
VSD | 12.52 proc. | 1001 | 1001 | 1001 |
Neto |
| 4839 | 5239 | 4839 |
Skirtumas |
| 400 | 0 |
Alternatyvos?
Mano supratimu, šiuo metu labiausiai regresyvus mokestis Lietuvoje yra PVM. Kuo mažesnės asmenų pajamos, tuo didesnę savo pajamų dalį asmenys išleidžia ir yra apmokestinami PVM. Mano siūlymas būtų, pasiraitojus rankoves kartu su Konkurencijos taryba, vartotojų teisių apsauga, numatyti saugiklius ir mažinti PVM pirmojo būtinumo prekėms, t. y. maistui ir nealkoholiniams gėrimams nuo 21 proc. iki, pvz., 5-8 proc.
PVM mažinimas maisto produktams padidintų perkamąją galią visiems mažomis pajamomis disponuojantiems asmenims: ir dirbantiems, ir esantiems prastovose, ir darbo netekusiems, ir tiems patiems pensijas gaunantiems asmenims. Kuo asmenų pajamos mažesnės ir, atitinkamai, maisto produktų vartojimas bendrose išlaidose didesnis, tuo regresyvesnė būtų tokia fiskalinė priemonė.
Kita papildoma priemonė – nustatyti, jog minimalus vartojimo krepšelis vienam asmeniui būtų lygus skurdo rizikos ribai, t. y. 380 eurams (dabar 257 eurai) ir su šiuo dydžiu sulyginti valstybės remiama pajamų dydį (dabar 125 eurai). Tokia priemonė užtikrintų, kad bedarbiai, socialinę pašalpą gaunantys, veiklos nebeturintys IV/verslo liudijimo turėtojai galėtų pretenduoti bent į minimalias, žmogaus orumą garantuojančias, pajamas, o ne į varganus 125 eurus, už kuriuos dar ir viešų darbų gauna.
PVM mažinimas maisto produktams padidintų perkamąją galią visiems mažomis pajamomis disponuojantiems asmenims.
Suprantama, šios dvi priemonės yra kur kas brangesnės nei kelių šimtų milijonų mestelėjimas šen ar ten, todėl atitinkamai turėtų būti didinami pelno, didinami ir įvedami nauji kapitalo/turto bei didinami ir plečiami aplinkosauginiai mokesčiai, kurie ne tik atsvertų biudžeto netekimus, bet ir didintų mokesčių/BVP santykį.
Ir tik nereikia visokioms blažytėms ir sutkams verkti, Lietuvoje ir taip efektyvus (t. y. iš tiesų taikomas) kapitalo apmokestinimo tarifas vienas mažiausių ES, bent jau taip mano Europos Komisija.
Epilogas
Susidūrus su paklausos (ir pasiūlos vienu metu) krize, būtina, jog valdžios institucijos kuo galima greičiau užtikrintų gyventojų netektos perkamosios galios (bent dalinį) atstatymą ir taip apsaugotų visus gyventojus nuo nusiritimo žemiau skurdo ribos.
Dabartinė mokesčių administratoriaus galimybė atlikti realų pajamų testavimą ir atitinkamai pritaikyti pagalbos priemones, deja, ribota. Tai turi būti palikta ateities mokesčių reformai.
Siekiant užtikrinti Lietuvos gyventojų orumą – politikai turėtų mažinti labiausiai regresyvius mokesčius, pvz., PVM, taikomą maistui ir nealkoholiniams gėrimams, bei didinti mokamas socialines išmokas iki skurdo rizikos ribos dydžio, taip iš tiesų užtikrinant, kad gyventojai nepatektų į skurdą.