Taip atsakyta į parlamentarų pateiktą klausimą, ar referendumu nepakeitus Konstitucijos, galima įstatymu numatyti dvigubą pilietybę, jeigu Lietuvos pilietis tapo ir NATO ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu. Teismas pakartojo iki šiol formuotą jurisprudenciją, nurodydamas, kad platesnis dvigubos pilietybės atvejų įtvirtinimas yra galimas vieninteliu – referendumo keliu, keičiant dabar galiojantį LR Konstitucijos 12 straipsnį.
Diskusijoje apie dvigubą pilietybę iš esmės nėra prieštaraujančių, kad svarbi yra galimybė turėti du ar daugiau pasų. Lietuva yra suinteresuota kurti tiltus, plėsti ir išsaugoti ryšius su diaspora. Tokius pavyzdžius rodo ir kitos didžiules išeivių bendruomenes turinčios valstybės, pavyzdžiui Izraelis ar Airija.
Keliamas klausimas, kaip tai padaryti? Konstituciniam Teismui nurodžius, kad vienintelis rezultatyvus sprendimas yra referendumas, svarbu priimti sprendimus ir dėl kitų susijusių klausimų.
Esminis iššūkis yra pasirinkimas, kokių kitų valstybių piliečiai galės įgyti ir Lietuvos pilietybę? Visų? Naujausiame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad Seimo narių pasirinktas kriterijus – Lietuvos geopolitinė orientacija tampant NATO ir Europos Sąjungos nare – galėtų būti pagrindu inicijuojant Konstitucijos pakeitimą ir praplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes.
Tačiau Seime svarstoma iniciatyva dėl dvigubos pilietybės suteikimo NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams neatsiliepia į realijas, kai didžiulės išeivijos lietuvių bendruomenės sutinkamos ir kitose valstybėse – Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, pastaraisiais metais – ir atskirose Azijos valstybėse.
Greta svarbus yra klausimas, kas galės kandidatuoti Seimo rinkimuose? Pagal šiuo metu galiojantį Konstitucijos 56 straipsnį Seimo nariu gali būti tik Lietuvos pilietis, „kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe“.
Ankstesnėje jurisprudencijoje Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, kad ši nuostata draudžia kitos valstybės pilietybę turinčiam asmeniui tapti Seimo nariu.
Į šį išaiškinimą Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį ir penktadienį paskelbtame sprendime. Dvigubos pilietybės įtvirtinimas lems, kad daugiau nei vieną pilietybę turinčių Lietuvos piliečių skaičius gali padidėti.
Pagal dabar galiojantį referendumų reguliavimą, siekiant pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, šiuo metu ribojantį dvigubos pilietybės įtvirtinimą, referendume už siūlomą pakeitimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2010 m., nagrinėdamas Moldovos atvejį, nurodė, kad draudimas kandidatuoti rinkimuose dėl dviejų pilietybių galėtų būti pateisinamas, jeigu būtų nustatytas po nepriklausomybės atgavimo siekiant stabilumo valstybėje.
Šiuo metu galiojanti Konstitucijos 56 straipsnio nuostata įtvirtinta ir tuo tikslu. Taigi kokį kelią rinksimės ateityje? Ar dvigubą pilietybę turintiems toliau ribosime teisę tapti Seimo nariais? Ar, priešingai, ją suteiksime?
Diskusijos reikalauja ir aktyvioji rinkimų teisė – ar visi piliečiai turės teisę balsuoti rinkimuose? Šiuo metu rinkimuose gali dalyvauti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. Ar padidėjus ir kitų valstybių pilietybę turinčių asmenų skaičiui ši teisė bus toliau suteikiama?
Pavyzdžiui, Liuksemburgas ar Jungtinė Karalystė nustato, kad nustojus gyventi valstybėje ar joje negyvenant tam tikrą laikotarpį, pilietis laikinai netenka balsavimo teisės.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nagrinėjęs atvejus, kur šių valstybių piliečiai skundėsi, kad pastariesiems nėra sudaroma galimybė balsuoti gyvenant užsienyje. Anot Žmogaus Teisių Teismo, valstybės neturi pareigos užtikrinti, kad užsienyje gyvenantys piliečiai turėtų teisę balsuoti. Kokį kelią rengiasi pasirinkti Lietuva?
Lietuvoje prieš kelerius metus sugrąžinta šauktinių kariuomenė. Viešojoje diskusijoje sutinkama nuomonių, kad jau šiuo metu dalis jaunuolių turėtų būti atleisti nuo karo tarnybos prievolės ryšium su jų pasiekimais kitose srityse – sporte ar mene. Praplėtus dvigubos pilietybės atvejų sąrašą, karo tarnybos prievolė iškils Lietuvoje ilgą laiką negyvenantiems piliečiams. Ar ir toliau visi Lietuvos Respublikos piliečiai galės būti pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą?
Tai svarbūs diskusijos ir sprendimų reikalaujantys klausimai.
Šiandien laikas nėra mūsų sąjungininkas. Pagal dabar galiojantį referendumų reguliavimą, siekiant pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, šiuo metu ribojantį dvigubos pilietybės įtvirtinimą, referendume už siūlomą pakeitimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Pasigirsta siūlymų referendumą dvigubos pilietybės klausimu rengti 2019 m. kartu su tuomet vykstančiais Prezidento rinkimais.
Siekiant, kad referendumas įvyktų, svarbu sprendimus į diskusijos reikalaujančius klausimus rasti greitai. Taip likęs laikas galėtų būti skirtas vieningam darbui, drauge siekiant daugeliui svarbaus tikslo.
Justinas Jarusevičius yra advokatas, JAV lietuvių bendruomenės patarėjas
