Pavyzdžiui, prieš penkerius metus pasiūlymo kainos pagrindimas buvo gana formalus procesas – tiekėjui pakakdavo parašyti, kad už pasiūlytą kainą sutartį įvykdyti jis sugebės, kad tiekėjas apskritai rinkoje veikia seniai ir pelningai, kad iš savo tiekėjų gauna dideles nuolaidas ir dėl to galėjo sumažinti pasiūlymo kainą. Atvejai, kad pasiūlymas būtų atmestas dėl netinkamo kainos pagrindimo, buvo itin reti. Vis dėlto, pastaraisiais metais reikalavimai pasiūlymo kainos pagrindimui itin sugriežtėjo.
Kas pasikeitė?
Kad maža pasiūlymo kaina turi būti pagrindžiama labai rimtai ir detaliai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė jau prieš metus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje:
-
tiekėjas turi pateikti pakankamus ir realius duomenis, pagrindžiančius pasiūlytos kainos dydį;
-
formalūs tiekėjo teiginiai, nepagrįsti jokiai įrodymais, nevertinami ir toks pagrindimas netinkamas (pavyzdžiui, jei tiekėjas teigia, kad itin konkurencingą kainą pasiūlė dėl to, kad gauna dideles nuolaidas iš savo medžiagų tiekėjų, tokiu atveju tiekėjas turi pateikti ir susitarimą dėl tokių palankių kainų taikymo ar kitą panašų dokumentą);
-
paties tiekėjo parengtos deklaracijos apie gaunamas nuolaidas, mažus administracinius veiklos kaštus, įdiegtą gerąją praktiką, kuri leidžia sutaupyti – laikomos netinkamomis, jei kartu su jomis tiekėjas nepateikia konkrečių įrodymų – sąskaitų, sutartį vykdysiančių darbuotojų darbo užmokesčių skaičiavimo, reikalingos įrangos įsigijimo kaštų, ir pan.
Teikiant tokius savo pasiūlymo kainos pagrindimo įrodymus, pastaruoju metu kyla klausimas kiek detaliai ir smulkiai pasiūlymo kaina turi būti grindžiama. Ar užtenka pateikti įrodymus dėl pagrindinių kainos sudėtinių dalių kaštų? Ar visgi būtinas daug detalesnis pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių pagrindimas? Pavyzdžiui, ar būtina pateikti ir tiesioginių, ir netiesioginių pasiūlymo kainos sąnaudų pagrįstumo įrodymus: sutarčiai vykdyti reikalingų darbuotojų darbo užmokesčio, transportavimo, bendrųjų administracinių tiekėjo veiklos išlaidų skaičiavimus, pagrindimo dokumentus ir pan.?
Kodėl pasiūlymo kainą būtina pagrįsti taip detaliai?
Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimas parodo, kad reikalaujama vis detalesnio ir išsamesnio pasiūlymo kainos pagrindimo, t.y. rašytiniais įrodymais būtina pagrįsti ne tik svarbiausius, bet iš esmės visus pasiūlymo kainos sudedamuosius elementus.
Sakykime, sprendžiamas klausimas dėl mobiliosios aplikacijos sukūrimo pasiūlymo kainos pagrįstumo. Kuriant mobiliąją aplikaciją didžiąja kainos dalį sudaro darbo užmokesčio bei įvairių programinės įrangos licencijų įsigijimo kaštai, ir šiuos kaštus potencialus laimėtojas pagrindė išsamiai ir detaliai. Visgi, kuriant mobiliąją aplikaciją, taip pat reikalinga ir techninė įranga, kuri bendroje pasiūlymo kainoje sudaro vos kelis procentus (kalbame apie gana elementarią įrangą, kaip kompiuteriai, serveriai, kameros ir pan.). Jei prieš kelerius metus tai, kad tiekėjas nurodė tokios techninės įrangos modelį ir kainą, tačiau nepateikė kainą pagrindžiančių dokumentų (įsigijimo sąskaitos ir pan.) nebūtų buvę problema, pastaruoju metu tokių dokumentų nepateikimo pakanka pripažinti, kad maža pasiūlymo kaina nepagrįsta ir pasiūlymas atmestinas. Tokia griežtėjanti teismų pozicija stebina, nes minėtoje byloje techninė įranga nesudarė nei 6% visos pasiūlymo kainos, o tiekėjas nurodė detalius ir tikslius įrangos modelius (tačiau nepateikė konkrečių įrangos įsigijimo dokumentų). Šis pavyzdys iliustruoja naujus – itin griežtus pasiūlymo kainos pagrindimo standartus, kurie tiekėjui sukuria tikrai daug papildomų pareigų.
Taigi šiuo metu, viešajame pirkime tiekėjas, paprašytas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, turėtų pateikti rašytinius įrodymus dėl tokių pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių:
-
tiekiamų prekių ar sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų įsigijimo savikainos;
-
sutarčiai vykdyti reikalingų darbuotojų darbo laiko sąnaudų ir darbo užmokesčio kaštų (reikėtų nepamiršti skaičiuoti visą darbo vietos kainą, kurią sudaro ir darbdavio už darbuotoją sumokami mokesčiai);
-
sutarčiai vykdyti reikalingos ir tiekėjo turimos įrangos nuomos ar nusidėvėjimo kaštų;
-
tiekėjo bendrųjų administracinių išlaidų, tenkančių konkrečiam pasiūlymui, dalies galutinėje kainoje – administracinių patalpų išlaikymo, transportavimo, buhalterinės apskaitos ir panašių išlaidų;
-
kitų galimų išlaidų – programinės įrangos licencijų, draudimo ir pan. sąnaudų;
-
pelno maržos (jei numatoma gauti pelną).
Karolina Laurynaitė yra „Jurex“ advokatė.
