G.Depardieu atvejis yra puiki viešųjų ryšių akcija, kuomet visas pasaulis priverstas pamatyti aukštų mokesčių pasekmes. Tačiau tai yra tik ryškus atvaizdas to, kas jau daug metų nepastebimai vyksta. Kai Jungtinėje Karalystėje aukščiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas buvo pakeltas nuo 40 iki 50 proc., daugiau nei milijoną svarų sterlingų uždirbančių gyventojų oficialus skaičius vos per metus sumažėjo beveik dviem trečdaliais – nuo 16 000 iki 6000 žmonių, o jų sumokėtų mokesčių suma krito perpus. Prancūzijoje aukščiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą užsimojus pakelti nuo 45 iki 75 proc., oficialiai registruojančių savo gyvenamąją vietą svetur skaičius 2012 m. išaugo 4–5 kartus.
Kažkas pasakė, kad G.Depardieu atvejis yra godumo bedugnės riba, kai savanaudiškų tikslų vedamas žmogus drįsta atsisakyti savo tėvynės pilietybės. Paradoksalu, kad godumu yra kaltinamas aktorius, nesutinkantis, kad iš jo talento uždirbamų pajamų jam liktų vos ketvirtadalis lėšų. O gal godūs yra politikai, siekiantys iš turtingiausių žmonių atimti tris ketvirtadalius jų uždirbamų pajamų? G.Depardieu kaltinamas tuo, kad pinigus myli labiau už tėvynę. O ar nėra taip, kad jo tėvynainių išrinkti tautos atstovai pinigus myli labiau už žmones ir verčia tautiečius bėgti svetur? Prancūzų ekonomistams nerimą kelia tai, kad iš šalies bėga ne tik turtingi senukai, nusprendę savo senatvę praleisti egzotiškose šalyse, bet ir jaunimas, kuris jokio turto dar nesusikrovė, bet kuris nenori likti šalyje, kur požiūris į verslą ir į turtą itin priešiškas, o mokesčiai tuoj pasieks konfiskacinį lygį.
O štai Rusijoje neketinama įvesti progresinių mokesčių. 2012 m. gruodžio mėnesį kreipdamasis į Federalinį susirinkimą, prezidentas Putinas pabrėžė, kad neatsisakys plokščio vieno tarifo gyventojų pajamų mokesčio, nes tai padidintų mokesčių naštą vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms ir skatintų vengti mokesčių – bendra surenkamų mokesčių suma tik mažėtų. Tad į proporcinių ir nedidelių mokesčių sistemą neturėtų taip kreivai žiūrėti tie, kurie sako, kad valstybės biudžetas turėtų surinkti daugiau pajamų.
Keista, kad G.Depardieu sprendimas kritikuojamas ir Lietuvoje. Vargu ar taip būtų, jeigu mūsų šalies diplomatai būtų suskubę aktorių privilioti į Lietuvą ir šį savaitgalį jis Rumšiškėse šoktų klumpakojį ir linguotų vietiniam muzikiniam kolektyvui traukiant „Ant kalno mūrai“.
Žinodami, kad pavargę nuo pernelyg aukštų mokesčių Vakarų Europos gyventojai bėga į kitas šalis, turėtume vilioti juos mūsų proporciniu GPM tarifu ir laukti jų išskėstomis rankomis. G.Depardieu tapimas Rusijos piliečiu ar šalių konkurencija mokesčių tarifais gali patikti ar nepatikti, tačiau nuo šio fakto niekur nepabėgsi. Žmonės nėra jų šalies nuosavybė, o kuo blogiau bus žiūrima į sėkmingus ir turtingesnius gyventojus ir kuo labiau jiems bus didinami mokesčiai, tuo didesnė tikimybė, kad šie žmonės migruos į juos svetingai priimsiančias šalis. Tai yra galimybė, kuria galime pasinaudoti, kad kitas iš Vakarų Europos bėgantis turtuolis su duona ir druska būtų sutiktas Vilniaus oro uoste.
Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.
