Būtų pabuvusi be valdžios dar metelius kitus – žiūrėk, jau ir subrandintų sumanymus, kurie akimirksniu perkeltų mus iš skurdo žemumų į klestėjimo viršūnes. Juo labiau jog dabartinės koalicijos partneriai, kaip galima spręsti iš socialliberalų retorikos, tik ir laukė jų apsireiškimo. O tada puolė visokeriopai talkinti - kad tik socialliberalai įvykdytų savo pažadus. Nes jų, socialliberalų, šių metų pradžioje piliečiams išsakyti įsipareigojimai, kuriuos žūtbūt reikėjo įgyvendinti iki rudens, tai yra iki rinkimų kampanijos pradžios, be abejo, valdantiesiems kur kas svarbesni nei socialdemokratų, valstiečių ar liberalų kurti planai. Taip ir pasakė A.Paulauskas prieš pasirašydamas koalicijos sutartį, – socialdemokratų vadovas premjeras Gediminas Kirkilas yra pasirengęs ieškoti biudžete šimtų milijonų litų, kurių prireiks socialliberalų numatytiems darbams atlikti.
Matyt, ir surado, nes jau visas mėnuo A.Paulausko gvardija nepailsdama kartoja: viską įgyvendinome. Be to, vieni. Mat pinigų socialliberalams ieškojęs ir, kaip galima suprasti, suradęs G.Kirkilas visais kitais atvejais yra žadėjimo, bet ne tesėjimo meistras (taip teigiama NS tinklalapyje), o jo vadovaujami socialdemokratai yra ne kas kita kaip "soc-demonai", kurie mielai, jei tik galėtų, numarintų visus vargingesnius Lietuvos piliečius ir taip išspręstų socialines problemas.
Koalicijos partneriai liberalcentristai ir ypač jų vadovas Artūras Zuokas, kaip užsimenama tame pačiame tinklalapyje, yra – na, ne vagys, nes už tokius žodžius galima ir po teismus palakstyti, - tarkime, apsukrūs verteivos, nes jiems vadovaujant sostinės savivaldybei ten nusėdo pusė iš 70 mln. litų, gautų už išparceliuotą žemę. Keista, kad būdamas kvalifikuotas teisininkas NS lyderis A.Paulauskas dėl tokios aferos nesikreipė ten, kur reikia, o internete apie tai prabilo tik prieš rinkimus. Matyt, norėjo priversti koalicijos partnerius darbais išpirkti nuodėmes.
Apie partnerius valstiečių liaudininkų atstovus socialliberalai užsimena trumpai ir aiškiai - šie kartu su "Tvarka ir teisingumu" bei "darbiečiais" kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Baisu, bet kol "valstiečiai" triūsia įgyvendindami socialliberalų pažadus, apie grėsmes kurį laiką galima negalvoti.
Taigi socialliberalai, į valdžią grįžę devyniems mėnesiams, dirbdami itin sunkiomis sąlygomis ir priversti buksyru tempti besipriešinančius partnerius, vis dėlto 25 proc. padidino mokytojams atlyginimus, sumažino pajamų mokestį dirbantiems ir vaikus auginantiems tėvams, padidino socialiai jautriausių žmonių pajamas, taip pat pradėjo policijos reformą bei davė postūmį imtis teismų pertvarkos.
Tik iš begalinio tendencingumo ir noro ieškoti krislo artimo akyje klausiu: ar socialliberalai apsiskaičiavo kalbėdami apie pedagogų atlyginimų padidinimą, ar vis dėlto padarė reveransą be pertrūkių valdžioje buvusiems koalicijos partneriams, nes štai drauge sudaryta Vyriausybė tikina, jog algos mokytojams per metus kilo ne 25, bet daugiau kaip 44 procentais? Be to, susitarimas dėl algų kėlimo su pedagogų profsąjungomis Švietimo ir mokslo ministerijos, beje, vadovautos socialdemokratės Romos Žakaitienės, pasirašytas dar praėjusių metų lapkritį - kai laimės ir gėrio nešėjai socialliberalai sėdėjo opozicijoje. Ir rūpinosi, regis, ne pedagogų algomis – parlamentiniu lygiu šią problemą minimu laikotarpiu ragino spręsti valdantieji liberalcentristai ir opoziciniai Liberalų sąjūdžio atstovai bei konservatoriai. Socialliberalai, jei naujienų agentūros nemeluoja, tuo metu karštligiškai ieškojo galimų partnerių.
Štai Gyventojų pajamų įstatymo pataisos, padidinusios neapmokestinamąsias pajamas dirbantiems tėvams, iš tiesų priimtos socialliberalų iniciatyva. Galima džiūgauti su A.Paulausko komanda, kad pagaliau dirbantiems tėvams sudaromos sąlygos užsidirbti ir išlaikyti šeimą. Mat, priėmus pataisas, vieną vaiką auginančių šeimų pajamos per mėnesį didėja 7,68 lito, du vaikus – 38,40 lito, tris – 56,16 lito, ir taip toliau. Socialliberalai taip pat pasirūpino ir darbo užmokestį, pensijas bei kitas socialines išmokas susieti su kylančiomis kainomis. Infliacija tik jų dėka nebaisi! Tiesa, kiek nerimauti verčia lobių salą primenančiame NS tinklalapyje pateikiamos pastabos, kad dėl 2008-aisiais "šiek tiek padidintų" senatvės pensijų senjorai vargu ar gali džiaugtis pagerėjusiu gyvenimu, o dėl pakeltos minimalios algos "galima pasijuokti pro ašaras, kai tokia infliacija". Tačiau šios pastabos skirtos premjerui G.Kirkilui – kai jis apie skaičius kalba, verkti norisi, kai tą patį pakartoja A.Paulauskas – džiaugtis ir lenktis iki žemės.
O dar atsiranda drįstančių abejoti, kad socialliberalai priverčia valdžią dirbti...
