Tikriausiai nesuklysiu taip pat pasakydamas, kad politinių partijų programų dauguma žmonių neskaito, nes tam tikrose piliečių grupėse jau seniai įsitvirtinusi nuostata, kad žodžiai „politikas“ ir „melagis“ yra sinonimai, ir, matomai, reikia sutikti, kad kai kurie politikai dėlto yra iš tikrųjų kalti. Ką gi, bandykime trumpai apžvelgti, kaip politinės partijos, pretenduojančios patekti į Seimą ir valdyti šalį, ruošiasi pertvarkyti, patobulinti bei pagerinti mūsų sveikatos apsaugos sistemą.
Iš pateiktų politinių programų numatomi sprendimai, kaip optimizuoti mūsų šlubuojančią sveikatos pasaugą, plačiausiai pateikti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) programoje. Matomai, iš peties padirbėjo gerai surinkta ekspertų grupė.
Be abejo, šiuo metu pagrįstą nerimą kelia didžiulis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų. Pagrindinį dėmesį kreipiant į koronaviruso suvaldymą, kitos medicinos sritys buvo neatsakingai užleistos, todėl konservatorių programoje nurodoma, kad bus užtikrinta ankstyvoji vėžio ir širdies ligų diagnostika bei gydymas, o tam reikės plėsti prevencinių programų skaičių, stiprinti jų kokybę ir finansavimą ne tik šalies centruose, bet ir regionuose. Tai tikrai yra reikalinga priemonė ir, atrodo, nesunkiai galės būti įgyvendinta.
Tikriausiai nesuklysiu taip pat pasakydamas, kad politinių partijų programų dauguma žmonių neskaito, nes tam tikrose piliečių grupėse jau seniai įsitvirtinusi nuostata, kad žodžiai „politikas“ ir „melagis“ yra sinonimai.
Atlikti išsamūs moksliniai tyrimai parodė, kad COVID-19 pandemija pasaulyje pažeidė daugelio žmonių psichinę sveikatą, todėl padaugėjo depresijos atvejų, narkotikų, alkoholio suvartojimas, o tai didina poreikį plėsti savalaikes ir reikiamas psichikos sveikatos paslaugas. Tam konservatorių programoje numatyta visa eilė priemonių. Realus ir įvykdomas pasiūlymas stiprinti psichikos sveikatos centrų komandas bei didinti jų finansavimą.
Vienas iš siūlymų – stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas, kad diagnozuotų ankstyvą depresiją ir kitas psichikos problemas. Manyčiau, šeimos gydytojo kompetencija diagnozuojant ankstyvą depresiją yra tikrai pakankama, bet būtina stiprinti šeimos gydytojo komandą, kad dalis darbų, nereikalaujančių gydytojo kvalifikacijos, būtų deleguota kitiems. O pasiūlymas plėsti šeimos gydytojo kompetenciją ir stiprinti jo savarankiškumą, kad sumažėtų eilės pas specialistus, priklausys ne tik nuo šeimos gydytojo, bet ir nuo specialistų kiekio, kuris šiuo metu yra tikrai nepakankamas, jei vizito tam tikrais atvejais reikia laukti iki 6 mėnesių.
Rajonų ligoninės buvo didelis galvos skausmas visoms vyriausybėms, nes visos tarptautinės organizacijos Lietuvai pastoviai primindavo, kad turime vieną iš didžiausių lovų skaičių 100 000 gyventojų. Bet, turint omenyje, kad žmonių populiacija sensta, konservatoriai savo programoje siūlo ne uždaryti, o perprofiliuoti rajonines ligonines į psichosomatines, kuriose bus teikiamos globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatinės ir priklausomybių ligų gydymo, dienos chirurgijos, skubios pagalbos (su dienos stebėjimo galimybe) paslaugos, taip pat plėtojama telemedicina, kad gydytojai pacientus galėtų konsultuoti nuotoliniu būdu.
Tokioje ligoninėje numatoma taikomus paslaugų įkainius padidinti 20–25 proc. Atrodo, viskas logiškai pagrįsta, bet šiuo metu visi rajonai kenčia dėl gydytojų trūkumo. Ar finansavimo padidinimas pritrauks specialistus iš didesnių centrų – tikrai atsakymas dar neaiškus. Labai įspūdingai konservatorių programoje skamba tezė apie planuojamą sukurti „žaliųjų koridorių“ sistemą, kai pacientui įtarus onkologinę ar širdies kraujagyslių ligą, uždegamas „žalias koridorius“, kuris garantuoja, kad jam bus skubiai atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas, kuriems pirminės sveikatos priežiūros įstaigos neturi galimybių.
Nieko naujo – žalieji koridoriai egzistuoja pas mus jau labai seniai, bet jais dažniausiai naudojasi tik Seimo ir Vyriausybės nariai – visų ligų net ir slogos atvejais.
Dar vienas originalus konservatorių pasiūlymas – įgyvendinti Lietuvos superligoninės projektą – įkurti ketvirtąjį biosaugumo lygmenį (BSL-4) atitinkantį infekcinių ligų centrą. O siekiant, kad ligoninė nestovėtų tuščia – bus bendradarbiaujama su šalies universitetais ir mokslo institutais, todėl ligoninė veiks kaip mokslinių tyrimų centras. Nežinau, ar tai tikslinga. Gal užtenka jau dabar esančių modernių infekcinių ligoninių, veikiančių universitetų sudėtyje.
Nieko naujo – žalieji koridoriai egzistuoja pas mus jau labai seniai, bet jais dažniausiai naudojasi tik Seimo ir Vyriausybės nariai – visų ligų net ir slogos atvejais.
O dabar pažiūrėkime, kokius naujus dirvonus sveikatos apsaugos sistemoje žada išarti socialdemokratai. Medicininė partijos programos dalis nėra tokia plati kaip konservatorių, bet jos kūrime jaučiasi ženkli V.Andriukaičio įtaka. Centrinis teiginys, kad sveikata šiandien suprantama kaip socialinė, fizinė ir dvasinė asmens gerovė, o ne tik ligų nebuvimas yra seniai žinoma aksioma. Nekelia abejonių, kad būtina plati sveikatos politika, kuri turėtų apimti sveikatos stiprinimą, ugdymą, saugą, ankstyvą ligų profilaktiką, atliktą laiku ir tikslią diagnostiką, kvalifikuotą gydymą ir reabilitaciją.
Visuomenei priimtinas socialdemokratų tikslas – pasiekti, kad medicinos įstaigų tinklas būtų optimalus, o medicinos įstaigų paslaugos būtų efektyvios. Bet labai svarbu, kad gražios idėjos virstų kūnu. Besimokančiam jaunimui odontologinė pagalba turi būti nemokama, o visiems kitiems – prieinama. Mokyklose turi būti užtikrinama profilaktinė moksleivių sveikatos priežiūra. Labai reikalingas pasiūlymas, bet iš kur finansiniai rezervai ir specialistai mokyklose. Patraukliai skamba ir pažadai mažinti eiles sveikatos priežiūros įstaigose patenkant tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas specialistus. Bet eilės priklauso nuo pacientų srautų bei gydytojų skaičiaus. Kai dabartinis sveikatos ministras tai bandė įteisinti savo įsakymu, net ir pacientai suprato įsakymo absurdiškumą.
Ketinama taip pat naikinti kompensuojamų vaistų priemokas senjorams, didinti vaistų prieinamumą bei megzti dialogą su pacientais ir jų organizacijoms. Tai tikrai realu ir lengvai įgyvendinama.
Atskilusi nuo socialdemokratų, naujai pasivadinusi socialdemokratų darbo partija savo programoje sveikatos apsaugai paskyrė kelis sakinius, kad reformuosime sveikatos apsaugos sistemą taip, kad būtų užtikrinta konstitucinė teisė į nemokamą gydymą, o pati sistema būtų visiems prieinama, jautri ir orientuota į paciento interesus. Sveikatos apsaugos sistemos reforma turi būti susieta su ženkliu gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio didinimu, užtikrinant aukštą gydymo kokybę. Atrodo, kad pagal pateiktą programą partija nededa daug vilčių patekti į Seimą.
Kalbant apie Darbo partijos programos medicininę dalį, peršasi išvada, kad partijos vadovo vertybinės nuostatos pasikeitė tikrai į gerąją pusę, akcentuojama sveikatingumo politika. Vienas iš programinių teiginių – siekti, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų įrengti sveikatingumo ir sporto kompleksai, tam pritaikant nenaudojamus pastatus (buvusias mokyklas, sandėlius ir kitas patalpas), didinti sporto klubų, kuriuose veiktų funkcinės sveikatingumo programos, finansavimą, taip pat sporto centrų plėtrą, pritraukiant privačius investuotojus. Tai tikrai patrauklu ir įgyvendinimui nereikalingos didelės lėšos.
Partijos įsipareigojamas priartinti medicinos pagalbos teikimą prie paciento, stiprinant šeimos gydytojo instituciją, ypač kaimo vietovėse, arba užtikrinant patogų gydymo įstaigų pasiekiamumą visuomeniniu transportu yra tikrai pagrįstas gerais norais, bet didžiausia kliūtis yra gydytojų trūkumas, kuris ribos ir norus plėtoti specializuotas ambulatorines paslaugas bei jų teikimą namuose: dienos stacionarą, dienos chirurgiją, ambulatorinę reabilitaciją, psichosocialinę bei psichologinę pagalbą.
Beje, pasiūlymai sudaryti vienodas sąlygas privačių ir valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklai bei užtikrinti reguliarų gydytojų ir slaugytojų organizacijų atstovavimą, sprendžiant sveikatos klausimus, tariantis dėl sveikatos sistemos tobulinimo bei rengiant ir įgyvendinant sveikatos paslaugų teikimo standartus yra realūs, reikalingi ir lengvai įgyvendinami.
Įgyvendinti profilaktines vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų programas bei skatinti sveikos gyvensenos principus, ankstyvą ligų diagnostiką ir profilaktiką yra svarbu, siekiant sumažinti sergamumą. Bet ypač svarbu, kad siūloma sveikos gyvensenos ugdymą diegti nuo vaikystės per ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Valstiečių ir žaliųjų partijos programa tikrai nuvylė, nes apsiribota vien teiginiu, kad bent 10 proc. sveikatos biudžeto turi būti skiriama ligų profilaktikai ir prevencijai, nes dauguma Lietuvos gyventojų tapo vaistų, alkoholio, tabako pramonės ir savo žalingų įpročių įkaitais. Matomai, tai yra reakcija į tai, kad visi „valstiečių“ bandymai įvykdyti sveikatos apsaugos sistemos reformą beviltiškai žlugo.
Ypač svarbu, kad siūloma sveikos gyvensenos ugdymą diegti nuo vaikystės per ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Liberalų sąjūdžio programinės nuostatos sveikatos apsaugos srityje susiveda į kelis teiginius, kurie yra daugumai priimtini ir suprantami. Tikriausiai niekas neprieštaraus, kad prioritetas yra sveika gyvensena bei ligų profilaktika, o viešosios ir privačios gydymo įstaigos turi turėti tas pačias teises, o susirgus, turi būti kompensuojami ne vaistai, o visas ligos gydymas.
Laisvės partija savo programoje kalba apie kanapių naudojimo įteisinimą gydymo tikslais, kas, beje, jau padaryta daugelyje pasaulio šalių. Į baudimą orientuota, narkotikų vartojimą kriminalizuojanti narkotikų politika, partijos nuomone, yra neveiksminga, todėl siūlome kitas kelias – perorientavimas iš baudžiamosios į sveikatos apsauga grįstą narkotikų politiką.
Ką gi, iki Seimo rinkimų liko suskaičiuotos dienos. Kaip matome iš kai kurių politinių partijų programų, sveikatos apsauga bent jau iki rinkimų daug kam yra prioritetinė sritis ir labai norisi, kad tos nuostatos po rinkimų kardinaliai nepasikeistų.
Prof. habil. dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas
