Seimo sprendimas motinystės atostogas ištempti iki dvejų metų buvo sukėlęs daug diskusijų. Greta neabejotino gėrio, vis dėlto yra ir neigiamų aspektų – nemažai mamų jau po metų būtų linkusios grįžti į darbą, bet tai neapsimoka šeimos biudžetui. Samdyti auklę brangu, tad geriau tiesiog neiti į darbą.
Krizės sąlygomis visiems galima būtų ir pataupyti, bet visame šiame kontekste būtent toks A.Zuoko pasiūlymas dvelkia mažių mažiausiai cinizmu. Ir demagogija. Ypač toji dalis, kurioje jis siūlo daugiau pinigų investuoti į ikimokyklinio ugdymo sritį, kad būtų kur vaikus palikti.
Kai sutvarkysit tas įstaigas, tada ir trumpinkite atostogas, nes dabar vaikų tiesiog nėra kam ir kur palikti. Tiesa, A.Zuokas buvo sumąstęs, kaip darželius suremontuoti, bet įtarimų sukėlė itin didelis privatininko apetitas. O apskritai per tą laiką, kol A.Zuoko partija buvo valdžioje – taip pat ir prie Kirkilo – darželių-lopšelių fronte nieko nauja neįvyko.
Kita vertus, A.Zuokas gal ir nėra prieš prabangos apmokestinimą, bet yra kategoriškai prieš visus naujus mokesčius – taip pat ir nekilnojamojo turto. Gal nedaug iš jų tesurinksi, bet kartais ne tai svarbiausia. Jausmas taip pat svarbu. Solidarumo.
Šiandien gi prabangos atsisakoma labai sunkiai ir labai retai, o iš verslo nuolat girdimi grasinimai, esą jei verslininkai bus ujami, jie nekurs darbo vietų. Į sąvoką „ujami“ įeina ir didesni mokesčiai arba prašymai jų tiesiog neslėpti.
