Blokas tavo pavidalui, banas tau amžiams, tu nevertas manęs, tu cancelled, išnyk, tokius kaip tu reikia šaudyt, o kadangi šaudyt negalima, tai bent blokuot. Nematau žmogaus, nėra problemos. Lyg gavęs virtualų ar fizinį antausį užblokuotasis ateitų į protą ar priimtų jūsų tikėjimą, kad adatų gamtoj nėra, taigi Dievas yra prieš vakcinaciją.
Tačiau kai Laisvės partija ėmėsi koreguoti neapykantos kalbos taikymą, susirūpinimas būti neužblokuotiems ypatingai pakilo. Dabar tai pabaiga, nusprendė daug kas. Bet ar pagalvojo, kiek jie patys prisideda prie demokratijos ir žodžio laisvės užtikrinimo?
Blokuoti yra nedemokratiška, nepedagogiška, neatsakinga ir nenaudinga. Demokratija prasideda ne nuo bendraminčių tūso, o nuo sugebėjimo pakelti kitaip mąstantį žmogų. Tokia yra lyderystės našta. Leisti gyventi net kai gniaužiasi kumščiai.
Aš nekalbu apie spemerius ar žmones, kurie visiškai rimtai grasina nužudyti. Nors pats palieku ir grasintojus, tik išsisaugau jų duomenis ir primenu, kad policija egzistuoja. Pas mane Feisbuke nėra užblokuotų. Šneku apie kasdienį ir banalų kitaip mąstančių čiaupdymą.
Ką man gali padaryti ant manęs pilamos purvo vonios? Nuo purvo tik pradeda žvilgėti mano oda ir veidas.
Ką man gali padaryti ant manęs pilamos purvo vonios? Nuo purvo tik pradeda žvilgėti mano oda ir veidas. Ko man nerimauti, kad mane kažkas vadina idiotu? Jau baigėsi jiems baltos putos, prasidėjo žalios, prilaistė ant grindų ir dabar vaikščiodamas ant jų slidinėja. Nes sukritikavau „Žalgirio“ žaidėją Paulių Jankūną. Stebiu ir juokiuosi.
Ką man duotų tai, kad aš to paviršutiniškai ir ūra-patriotiškai krepšinį suprantančio žmogaus nebematyčiau? Aš turiu vilties, kad pamatęs mano ramybę ir kantrybę jis pats nusiramins ir įsiklausys, ir galiausiai pastebės, kad Jankūnas nuo žemės pašoka kaip pingvinas, todėl geros pozicijos užsiėmimas ne visada padeda. Blokas už bloką galiausiai visą pasaulį padaro nebyliais.
Kaip su mažu vaiku. Jeigu jūs turit kantrybės atleisti mažiems vaikams klaidas. Taip ir su suaugusiais. Visi būna kvaili, aš irgi nesu neklystantis dvasinis tėvelis, stalas gali pasisukt taip, kad tas putotojas mane taisytų.
Jums nepatinka, kad neįvertino jūsų nuopelnų versle ar įžeidė jus pavadindamas akiniuočiu. Primeskit, kaip diktatoriams skaudu būna. Trisdešimt metų dirbo, kad užliptų ant sosto ir galėtų keisti Konstituciją pagal savo skonį, o čia pribėga nupiepęs žurnaliūga ir pradeda kvestionuot jį kaip užsimanęs. Nei tas žurnalistas žino visą diktatoriaus viziją, nei kiek jis verslo planų prikūręs, matyt, kad nesuvokia, o drįsta abejot vado saule. Garbės ir orumo įžeidimas. Bloką tokiam ir į kalėjimą. Tylėk, Pancerovai!, transporto sektorius yra gyvybiškai svarbus!
Demokratija prasideda nuo virtuvės ir šeimos, demokratiška šalis – nuo demokratiškų piliečių. Kaip atrodo tie, kurie skiedžia apie galingą Lietuvą, o patekę į Seimą imasi tvarkyt savo reikalus ir slėpt mokesčius? Lygiai taip, kaip atrodo Remigijus Šimašius, Gabrielius Landsbergis, Rimvydas Valatka, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kažką užblokavę. Aš jų net neįžeidinėjau, tik apeliavau į jų charakterį – šitas minkšta, šitas skysta, kur jūsų drąsa. Kepenis nesiskaito. Nenustebino jo blokas, ne lyderis.
Mano paskyra, mano reikalas, atšauna serijinis blokuotojas, visas skerdikas Užkalnis. Visai kaip Putinas. Mano Rusija, mano paskyra, nesikiškit į svetimus reikalus, kol aš čia vaikus mušu; esu orus, garbus ir suverenus, tuoj supyksiu ir išvarysiu dar vieną bandą jūsų žurnalistų.
Užkalnis ir Algis Ramanauskas yra blogiausi. Seka net tuos, kurie laikina jiems prieštaraujančius komentarus ir tuos blokuoja. Tai lyderiai Lietuvos!.. Aš su tavim nešneku, su tavim nešneku, visi užsiblokuokim ir izoliavęsi, vienas kitą ignoruodami būsim vieningi ir stiprūs. Jie tikriausiai dešimtim tūkstančių užblokuotus skaičiuoja. Kiek žvilgtelnu pas juos, tiek komentaruose giriasi penkiems užvožę ir ieškantys dar kam užvožt.
Kaip šaukė Ramanauskas, taip atsiliepė. Kai gavo nuo teismo baudą už Juozo Statkevičiaus pavadinimą skuduru. Bet tokia bausmė juk nedemokratiška! Pavadinti Statkevičių šilkiniu šaliku irgi neatitinka tikrovės. Jis ne šalikas. Bet komplimentą priimtų. Gi Ramanauskas buvo nubaustas, kad pavadino dizainerį tikusiu tik menkiems dalykams. Pasakyt, kad kažkas yra netalentingas veltėdis Lietuvoj turi būti leidžiama. Kokia metafora bebūtų. Šiukšlių maišas ar penktas ratas šuniui.
Mane galit vadint kaip norit, mano savivertė nuo pravardžiavimų nesikeičia, žmonės ne visada sako tiesą. Tik kartais būna labai gaila nusivilti žmonių nesugebėjimu protauti. Jeigu suraitysit gražų manęs įžeidimą, aš jums dar ir prizą įsteigsiu. Atsilupėlis nesiskaito, seniai folklorinis, reikia ko originaliau.
Už atsivertimą. Žvaigždės kartais krenta, žulikas tau ištiesia ranką.
