Perteklinis biudžetas planuojamas ne dėl to, kad Vilniui ar vilniečiams taip naudingiau. Mieste, kuriame 300,000 žmonių kasdien važiuoja į darbą ir leidžia laiką kamščiuose, tikrai yra kur padėti pinigus. Šiuo atveju Seimo sprendimuose buvo numatyta, kad Vilnius (kaip ir kitos savivaldybės) privalo tvirtinti perteklinius biudžetus, kad Lietuva atitiktų ES reikalaujamus fiskalinės drausmės rodiklius. Toks reikalavimas savivaldybėms atrodo keistai, kai pati centrinė valdžia planuoja deficitinį biudžetą. Juolab, kad tame deficitiniame biudžete pinigų estakadai į Rusnę, kur gyvena 1,500 žmonių, pakanka. Ar ne pigiau ir naudingiau būtų pasiūlyti jiems kompensaciją būstui Klaipėdoje ar Vilniuje? Tokius Seimo ir Vyriausybės sprendimus galima paaiškinti nebent politiniais, bet tikrai ne racionaliais motyvais.
2018-ais Vilnius ne tik prideda savo dalį prie valstybės metinių santaupų, bet ir yra pasiryžęs finansuoti sritis, kurios šiaip jau yra Vyriausybės atsakomybė. Kol Sveikatos ministerija taupo privalomo sveikatos draudimo fondo lėšas, Vilniaus poliklinikų medikams bus didinami atlyginimai iš savivaldybės biudžeto nelaukiant ministerijos sprendimų. Didelės dalies Vilniaus biudžeto pareikalaus ir švietimo bei socialinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Pavyzdžiui, steigiant naujus darželius ir didinant vaikų vietų skaičių, neišvengiamai augs poreikis samdyti naujus auklėtojus.
Lėšos numatomos ir daugeliui tęstinių darbų. Visų pirma, bus vykdoma programa, pagal kurią bent minimali poilsio ir susisiekimo infrastruktūra bus atnaujinta visuose miesto rajonuose – tvarkomi skverai (skirta 1 mln. eurų), asfaltuojamos ir tvarkomos gatvės (iš viso 16 mln. eurų, tame tarpe 2,5 mln. eurų kiemų sutvarkymui), tiesiami dviračių takai (31 km), įrengiami pėsčiųjų šaligatviai (ne mažiau 15 km). Bus atnaujinti bent 10 mokyklų stadionai, 10 krepšinio aikštelių, įrengtos 68 naujos vaikų žaidimų aikštelės. Labai svarbi bus kaimynijų programa, kuriai numatyta 2 mln. eurų – pagal šią programą remsime daugiabučių kvartalus, kurie parodys iniciatyvą susitvarkyti savo viešas erdves.
2018 metais numatyti ir ambicingi investiciniai projektai. Atsiras moduliniai priestatai prie jau egzistuojančių darželių, numatoma naujo darželio statyba Bajoruose, pradinė mokykla Balsiuose, Gabijos mokyklos priestatas. Suderinus papildomą finansavimą su Susisiekimo ministerija, pradėsime dviaukštės Žirnių ir Liepkalnio g. sankryžos įrengimą. Prasidės jau anksčiau patvirtintas gatvių apšvietimo atnaujinimas ir pakeitimas į LED šviestuvus. Šie darbai – didelės apimties, bus pradėti šiais metais ir užbaigti greičiausiai jau 2019-20 m.
Augančiam Vilniui pinigų bus. Tačiau valstybės šimtmečio proga turime suprasti, kad valstybės prioritetai, lyginant su 1918 m., turi būti pasikeitę. Jei J.Basanavičiaus laikais ir buvo svarbu Lietuvos žemdirbius išmokyti lietuviškai rašyti, tai šiandien Lietuvos sėkmė slypi jos miestuose. Ir jei visi valstybės vadovai suprastų, kad emigrantus grąžins ne močiutės blynai (kaip žadėjo kadaise populiarus politikas), o miestai, kurie gali pasiūlyti gerus atlyginimus ir patogią infrastruktūrą, reikalai pradėtų gerėti sparčiau.
Kasparas Adomaitis yra Vilniaus miesto tarybos narys, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas.
