Vičiūnų vandenvietė įsikūrusi labai patrauklioje vietoje: ant Nemuno kranto, apsupta pušynų, kurių paunksmėje savo namus norėtų turėti ne vienas pasiturintis kaunietis. Nemažai jų čia juos ir turi.
Ši vandenvietė turi 17 gręžinių, kurie per parą išgauna 20 tūkst. kubinių metrų vandens, tai yra apie ketvirtadalį visame mieste išgaunamo geriamojo vandens.
Už Panemunės prasidedantys Vičiūnai laikomi itin patraukliu ir prabangiu nuosavų namų kvartalu. Nekilnojamojo turto kainos čia – vienos didžiausių mieste. Negalime atmesti valdančiųjų noro pasipelnyti šioje teritorijoje. Preliminariai skaičiuojama, kad vandenvietės plotas mažės apie 60 arų, o savivaldybės kuluaruose kalbama, kad šią žemę planuojama grąžinti buvusiems savininkams.
Prisiminkime prieš dešimtmetį priimtą miesto valdžios sprendimą mažinti Kleboniškio vandenvietės teritoriją. Miestui buvo padaryta žala. Sukurtas gyvenamasis kvartalas, suprastėjo vandens kokybė. Ūkinė veikla užteršė paviršinį dirvožemį, mažėja gėlo vandens ištekliai.
Šiuo metu kauniečiams geriamojo vandens užtenka. Bet kyla klausimas, ar jo nepritrūks ateityje?
Kauno meras prieš rinkimus pasigiria didėjančiu gyventojų skaičiumi (panašu, pridėdamas rajonui priklausančius priemiesčius), o kai kalba prasideda apie geriamojo vandens poreikius – gyventojų staiga sumažėja. Kokius interesus pridengia šios manipuliacijos?
Privačion nuosavybėn patekus šioms žemėms, kiltų daugybė problemų.
Norima išparceliuoti žemę kartu su strategine valstybės žaliava – vandens gręžiniais. Sumažinus esamus vandenviečių plotus, ateityje, kai išaugs vandens vartojimas, iš savininkų žemės atgauti nepavyks.
Privačion nuosavybėn patekus šioms žemėms, kiltų daugybė problemų: pirma – reikėtų uždaryti dalį gręžinių, kurių vieno įrengimas valstybei kainuoja apie 50 tūkst. Eurų. Be to, tektų stebėti, kokių žingsnių imasi naujieji teritorijos valdytojai, nes statybos greta veikiančių gręžinių yra negalimos – jos pakenktų gruntinio vandens kokybei.
Paaiškėjo informacija apie paruoštą miesto Tarybos sprendimo projektą, kuriuo Vičiūnų vandenvietės teritorija mažinama ketvirtadaliu: nuo esamo 27,8 hektarų ploto iki 20,7 hektaro t. y. 7,1 hektaro. Tai sudaro ketvirtadalį visos vandenvietės teritorijos. Vienas iš pasiteisinimo variantų – sumažėjęs geriamojo vandens vartojimas.
Tačiau šiuo metu jungiantis naujiems vartotojams mieste ir aplinkinėse priemiestinėse zonose, taip pat didėjant miestiečių pajamoms, suvartojamo vandens kiekiai auga. O geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje yra didžiausia vertybė.
Dar vienas pavojus – Eigulių-Kleboniškio vandenvietė gauna vandenį iš Neries požeminio vandens baseino, kuris avarijos Astravo jėgainėje atveju būtų užterštas radioaktyviu vandeniu. Pasibaigus Eigulių-Kleboniškio vandenvietės veiklai papildomus geriamojo vandens kiekius tektų paimti iš Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių, tačiau šios vandenvietės iškyšulio gręžiniai jau užtamponuoti, teritorija atiduota miesto reikmėms.
Pastačius apatinėje vandenvietės teritorijoje gyvenamuosius namus, ne tik bus atimta teritorija naujų gręžinių įrengimui, bet žymiai padidės požeminio vandens baseino tarša.
Senosios Petrašiūnų vandenvietės teritorijoje veikiančių kai kurių gręžinių vandenyje jau fiksuojami arseno junginiai. Vičiūnų vandenvietė tokių problemų neturi. Šioje vandenvietėje per metus išgaunama 5,7 mln. kub. m. maksimalus vandens kiekis. Tai sudaro 24 proc. viso miestui reikalingo geriamojo vandens. Tačiau gręžinių gyvavimo laikas tik apie 20 metų. Po to nauji gręžiniai rengiami kitoje vandenvietės teritorijoje, nes esamoje aplinkinis gruntas tampa nepralaidus vandeniui. Kur tada juos gręš „Kauno vandenys“?
Pastačius apatinėje vandenvietės teritorijoje gyvenamuosius namus, ne tik bus atimta teritorija naujų gręžinių įrengimui, bet žymiai padidės požeminio vandens baseino tarša.
Tikiu, kad Kaunas augs ir plėsis. Kokį geriamąjį vandenį vien šia diena gyvenanti valdžia žada ateities kauniečiams? Užterštą ar gaivų ir švarų?
Šį klausimą turėtų kelti ne tik politikai, bet ir visi miestiečiai.
Kazys Starkevičius yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
