Nedarau nieko labai daug, tiesiog dalinuosi informacija, kuri gal tyčia, o gal ne (nieko nekaltinu), praslydo pro didžiuosius naujienų srautus.
Esmė tokia: į Vilnių atvažiuos ir po jo gatves vaikščios karvės. Ne todėl, kad Lietuva virto Indija, kur karvė sušventinta. Priežastys kitos. Jos čia:
„Vasario 2 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dalyvavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje, kurio darbotvarkėje – Situacija Lietuvos ir ES pieno ūkiuose ir rinkoje.
Kaip kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis: „Pieno sektoriaus situacija tiesiog kritiška. Pieno supirkimo kainos dar mažėja ir perspektyvos nėra aiškios. Ką daryti, kokių priemonių šiandien imtis pieno smulkiems ir vidutiniams gamintojams?“
Kad posėdis būtų konstruktyvus, į jį buvo pakviesti ir dalyvavo šalies perdirbimo įmonių atstovai: „Vilkyškių pieninės“ žaliavų direktorius Rimantas Jancevičius, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa ir įmonės paruošų direktorius Evaldas Dikmonas, „Žemaitijos pieno“ žaliavos pirkimo direktorius Mindaugas Čėjauskas, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis, „Pieno žvaigždžių“ žaliavos pirkimų direktoriaus pavaduotojas Adomas Zdanavičius.
Visiškai sutinku su ūkininkais, nusiteikusiais karves, užuot jas pardavus į Lenkiją, atvesti po langais ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui.
Pieno gamintojai kėlė klausimą, kodėl Lietuvos pieno perdirbėjai nesuperka viso Lietuvoje pagaminto pieno. Gal jau nėra perspektyvų pieno sektoriui ir reikia planuoti karvių skaičiaus mažinimą. Pieno perdirbėjai informavo, kad yra suinteresuoti pirkti pieną iš Lietuvos ūkių, nors dabar jo perka ir iš Latvijos, Estijos. Pvz. „Rokiškio sūrio“ įmonė per 2014 m. lietuviško pieno turėjo apie 49 proc., 2015 – 55 proc., 2016 m. planuojama, kad šis procentas, dar išaugs. Visi posėdyje dalyvavę įmonių atstovai užtikrino, kad visas pienas, pagal jau pasirašytas sutartis su pieno gamintojais, bus supirktas.
Pranešimą skaitęs Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto ekonomistas Albertas Gapšys apgailestavo, kad Lietuva pagal eksportą yra tik 20 vietoje. Pieno perdirbimo įmonės gyvena puikiai, o smulkūs ir vidutiniai pieno gamintojai skursta. A.Gapšys pažymėjo, kad neteisinga pozicija stiprinti stambius ūkius.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nariai nutarė organizuoti pieno gamintojų susirinkimą Jonavoje vasario 23 d. Jei Žemės ūkio ministerija nesiims jokių priemonių ir neatsižvelgs į pieno gamintojų reikalavimus, kovo mėnesį planuojamas mitingas prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerijos vadovybė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų įgyvendinti visuotinio Lietuvos pieno gamintojų suvažiavimo, įvykusio 2015 m. vasario 24 d. rezoliucijoje išdėstyti reikalavimai.“
Reikalas, ponai, labai paprastas. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, atstovaujanti labai garsiai Darbo partijai, vis ragina neskaityti, ką aš rašau, neklausyti, ką aš sakau. Valio.
Tik nuo to nepasikeis tendencija, kad toliau krenta pieno supirkimo kainos. Toliau mūsų pieno produktų išstūmimas iš pasaulinių rinkų vyksta. Vien žiūrėjimas į Europos Sąjungos rankas nieko neduoda. Kai būsime išstumti iš rinkų – į jas sunkiai grįšime. Todėl visiškai sutinku su ūkininkais, nusiteikusiais karves, užuot jas pardavus į Lenkiją, atvesti po langais ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui.
Kartu, ministrei, kuri ragina neskaityti mano kritikos, siunčiu pasiūlymą. Siūlau nuo visų pieno produktų (pieno, kefyro, varškės, sūrio, jogurto, rūgpienio ir t.t.) realizavimo 3-5 procentus skirti paramai pieno ūkiui. Tada karvės po Vilnių vaikščios rečiau. Tai tiesiog leis adekvačiai konkuruoti su tais pačiais danais ar kitais europiniais draugais, kurie elgiasi panašiai.
Kazys Starkevičius yra Seimo narys, TS-LKD šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras
