Nors ir deklaruojama, kad šį sprendimą ministras priėmė prispirtas šeimyninių reikalų, tačiau, įsigilinus į situaciją Žemės ūkio ministerijoje bei matant, kaip žaibiškai buvo pakeisti beveik visų ministerijai pavaldžių institucijų vadovai, kyla klausimas, ar ne čia „šuo pakastas“, ar ministro, žemės ūkio srities specialisto hab. daktaro profesoriaus karjeros nesugriovė pati Darbo partija, kišdama į svarbius postus „savus“, nors ir nieko neišmanančius apie sritį, kuriai jie skiriami vadovauti, asmenis.
Peršasi mintis, kad ministrui pritrūko tvirtesnio stuburo, jog galėtų atsispirti Darbo partijos bosų spaudimui į viceministrų postus priimti asmenis, kurie netiko kitiems ministrams ir su žemės ūkiu neturėjo nieko bendro.
Jau buvo susiformavusi praktika, kad svarbiausioms Žemės ūkio ministerijai pavaldžioms institucijoms bei valstybės įmonėms vadovautų patyrę žemės ūkio specialistai, išmanantys savo darbą.
Tačiau ir čia žemės ūkio ministro stuburas neatlaikė. Be jokios priežasties buvo pakeistas vienos iš svarbiausių ministerijai pavaldžių institucijų Augalininkystės tarnybos vadovas, į kurio vietą, spaudžiant partijos bosams, buvo pasodintas darbietės Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės vyras Sergejus Fedotovas. Jis daug metų buvo vienas iš artimiausių į Rusiją pabėgusio bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo žmonių, kuriam buvo patikėta valdyti V.Romanovo įsigytą Škotijos futbolo klubą „Hearts“, kuris taip pat bankrutavo. Žemdirbių rato žmones domina, ar šis vadovas skiria cukrinius runkelius nuo pašarinių, kviečius nuo miežių ir t. t.
Peršasi mintis, kad ministrui pritrūko tvirtesnio stuburo, jog galėtų atsispirti Darbo partijos bosų spaudimui į viceministrų postus priimti asmenis, kurie netiko kitiems ministrams ir su žemės ūkiu neturėjo nieko bendro.
Šiltos valdžios vietos ilgai ieškojusi ir žemės ūkio viceministre tapusi Živilė Pinskuvienė ilgai nedelsdama atleido Lietuvos žirgyno direktorių, patyrusį žirgininką Edgarą Jeniną ir jo vietoje paskyrė „Dvarčionių keramikoje“ dirbusį darbietį Žilviną Badikonį.
Panašaus likimo sulaukė ir ilgus metus UAB „Šilutės veislininkystė“ vadovavęs Romas Naujokas, jo vietą užėmė irgi darbietis Šarūnas Nenartavičius. Šiek tiek anksčiau buvo pakeisti VĮ „Jonavos grūdai“ direktorius, Rinkos reguliavimo agentūros vadovas ir daugelis kitų.
Šie faktai kelia įtarimą, kad viena iš žemės ūkio ministro atsistatydinimo priežasčių galėjo būti Darbo partijos vadovų nepamatuotas spaudimas ministrui įdarbinti neturinčius kompetencijos „savus“ partiečius ar Darbo partijai prijaučiančius žmones. Tai, be abejo, atsiliepė visai ministerijos veiklai.
Kadencijos pradžioje ministras, puikiai žinodamas gyvulininkystės reikšmę šalies ūkiui, turėjo iliuzijų staigiai padidinti karvių skaičių, pieno primilžius, inicijavo Gyvulininkystės srities plėtros programos parengimą, tačiau iliuzijos nepasiteisino, karvių dar labiau sumažėjo, sumažėjo ir primilžiai, o programa, jos įgyvendinimui neskyrus beveik jokio finansavimo, taip ir liko popieriuje.
Dėl ministerijos neveiklumo Briuselyje stringa nacionalinės Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos svarstymas. Kol ši programa nepatvirtinta ES institucijų, Lietuvos ūkininkai negali teikti paraiškų dėl ES paramos gavimo.
Ministerija nieko nepadarė, kad būtų palengvinti aplinkosauginiai reikalavimai statant ar rekonstruojant gamybinius gyvulininkystės pastatus, kuriuose numatoma laikyti iki 300 sutartinių gyvulių. Dėl šios priežasties ūkininkai vengia plėsti savo veiklą, statyti naujus ar rekonstruoti senus pastatus, tinkamus gyvulininkystės plėtrai.
Todėl galima daryti prielaidą, kad žemės ūkio ministro atsistatydinimas – tai ne vien šeimyniniai reikalai. Akivaizdu, kad įtakos tam galėjo turėti neskaidrus aplinkos žiedas, suformuotas Žemės ūkio ministerijoje Darbo partijos interesams tenkinti, kurio profesorius V.Jukna, deja, nesugebėjo įveikti ir nusprendė korektiškai pasitraukti.
Kazys Starkevičius yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras
