Kai pieno krizės ištikti žemdirbiai ieškojo išeities – 2016 metų balandį – kartu su tuometiniais Seimo nariais Arvydu Vidžiūnu ir Broniumi Pauža įregistravome Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo projektą, kurio tikslas buvo sukurti Žemės ūkio stabilizavimo fondą.
Šiam projektui Seime po pateikimo buvo pritarta, tačiau iki svarstymo praėjusioje Seimo kadencijoje nebuvo prieita. Šiemet, lietums nuskandinus tūkstančius hektarų pasėlių, šios idėjos lyg gelbėjimosi šiaudo griebėsi ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, pareiškęs, kad Vyriausybė neturės lėšų kompensuoti žemdirbių patirtus nuostolius. Taigi, žiema ir vėl atėjo netikėtai arba, Kol žaibas netrenks – „mužikas“ nesižegnos?
Kas gi prieš metus buvo siūloma ir tvarkingai „užmarinuota“? Įsteigus tokį Fondą, jo lėšomis būtų galima paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones esant krizinei situacijai, siekiant kompensuoti patirtus nuostolius dėl stichinių nelaimių ir kitų nuo ūkių veiklos nepriklausančių priežasčių. Tačiau tai būtų tik viena teigiama fondo paskirtis.
Manau, kad šis fondas turėtų teikti paramą žemdirbiams siekiant palaikyti ir skatinti gamybą. Dažnai ūkininkai, ypač pavasarį, pritrūksta apyvartinių lėšų sėkloms, trąšoms, kitoms gamybos vystymui reikalingoms priemonėms įsigyti, jiems tenka imti paskolas iš banko, mokėti dideles palūkanas. Esant tokiam fondui, jo lėšomis būtų galimybė kompensuoti žemdirbiams banko palūkanas už paimtą paskolą apyvartinėms lėšoms.
Fondas, kuris galėjo pradėti veikti jau nuo 2016 m. birželio mėnesio, galėtų būti sudarytas iš keleto šaltinių, tai būtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšos ir pačių žemdirbių atskaitymai nuo deklaruotų pasėlių ploto bei žemės ūkio produkcijos supirkėjų įmokų nuo supirktos produkcijos.
Įmokų dydžiai galėtų būti politinių diskusijų bei derybų objektu. Jei būtų pritarta minėto įstatymo projekte siūlomam 0,5 proc. atskaitymų nuo supirktos produkcijos dydžiui, vien iš šio šaltinio per metus į fondą būtų surenkama apie 7 mln. eurų. Disponuoti Fondo lėšomis turėtų Fondo valdyba, kurios ne mažiau kaip pusę narių sudarytų žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai. Toks Fondas būtų stabilizuojantis veiksnys ne tik stichinių nelaimių ar krizinių situacijų metu, tačiau ir gamybos nuosmukio ar laikinų nepriteklių metu. Fondo lėšos neturėtų būti naudojamos ūkininkų, nelaikančių gyvulių ir nevykdančių gamybos rėmimui.
Dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, susipažinęs su tuometiniu įstatymo pataisos projektu, teigė, kad svarbiausia ne pats Fondo kūrimo ar egzistavimo faktas. Daug svarbiau, kas juo disponuos, ar jis iš tikrųjų bus veiksnus, tačiau visiems žemės ūkio gamybos sektoriams labai svarbu turėti tokį stabilizavimo fondą, nes nuo krizės neapsaugota jokia žemės ūkio veikla – nei grūdų, nei galvijų ar kiaulių auginimas. Stabilizavimo fondo lėšomis būtų galima pasinaudoti pačiais sudėtingiausiais atvejais, kai reikia gelbėti kurią nors iš veiklos sričių.
Praėjusią savaitę ministrų kabinetas apsisprendė atsižvelgti į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas ir paskelbė šalyje ekstremalią situaciją, nes dėl lietaus padarinių Lietuvos ūkininkai patyrė dešimtimis milijonų eurų skaičiuojamų nuostolių. Pasak Premjero, ekstremalios situacijos paskelbimas leis kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl patirtų nuostolių atlyginimo, panaudoti Vyriausybės rezervo fondo lėšas. Tačiau tenka apgailestauti, kad Vyriausybės rezerve yra tik 1,5 mln. eurų, kurių užtektų nebent kompensuoti žemdirbių išlaidas teisininkams derybose su produkcijos supirkėjais.
Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl lietaus padarinių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad jie gali sudaryti daugiau nei 200 mln. eurų. Dėl lietaus gausos sukeltą ekstremalią situaciją yra paskelbęs penktadalis iš 60 Lietuvos savivaldybių.
Jeigu 2016-ųjų birželį būtų priimtas įstatymas dėl Žemės ūkio stabilizavimo fondo, šiandien nereikėtų ieškoti paramos po europinės kišenes, nes po tvano reikia ieškoti ne valties, o skenduolių – rapsų, kviečių, bulvių... Taigi – žaibas jau trenkė, gal ir persižegnoti šįkart pavyks?
Kazys Starkevičius yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
