Kai pieno krizės ištikti žemdirbiai ieškojo išeities, 2016 metų balandį, kartu su tuometiniais Seimo nariais Arvydu Vidžiūnu ir Broniumi Pauža įregistravome Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo projektą, kurio tikslas buvo sukurti Žemės ūkio stabilizavimo fondą. Šiam projektui Seime po pateikimo buvo pritarta, tačiau iki svarstymo nei praėjusioje, nei šioje jau beveik įpusėjusioje Seimo kadencijoje neprieita.
Pernai, lietums šalyje nuskandinus tūkstančius hektarų pasėlių, pabraidęs po ukmergiškių ūkininkų apsemtus javų laukus, šios idėjos lyg gelbėjimosi šiaudo griebėsi Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis pareiškė, kad Vyriausybė neturės lėšų kompensuoti žemdirbių patirtus nuostolius, tam reikalui reikėtų sukurti fondą. Nors pats Ministras Pirmininkas ir pritarė tokio fondo kūrimo idėjai, tačiau iki šiol „ledai“ nepajudėjo – fondo kūrimas liko pradinėje stadijoje.
Visos viltys buvo dedamos į Europos Sąjungos pagalbą, buvo tikimasi iš ES gauti apie 50 mln. eurų liūčių padarytiems nuostoliams kompensuoti, deja iš ES buvo gauta penkis kartus mažiau – vos 9 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija neseniai „pradžiugino“ žemdirbius, pranešdama, kad iš ES Sanglaudos fondo šiemet Lietuvai skirta dar 17 mln. eurų, tačiau juos naudoti bus galima ne pernai liūčių padarytų nuostolių kompensavimui, o, cituoju Žemės ūkio ministerijos pranešimą: „vadovaujantis šio fondo nuostatomis, parama gali būti skiriama išlaidoms, padarytoms atstatant viešosios infrastruktūros objektus“. Tai reiškia, kad šie pinigai skirti su tiksline paskirtimi, jų nebus galima naudoti patirtų nuostolių kompensavimui.
Kaip tyčia ir vėl šį pavasarį žemdirbius ištiko jau kitokio pobūdžio stichinė nelaimė nei pernai – sausra, ir vėl tenka pradėti viską iš pradžių: skelbti stichinę nelaimę, skaičiuoti nuostolius, prašyti Vyriausybės, Europos Sąjungos paramos, kad bent iš dalies būtų padengti sausros padaryti nuostoliai. Be abejo, kaip ir pernai, niekas 100 procentų nuostolių nepadengs. Ir vėl iškyla fondo, kurio idėja buvo pasiūlyta prieš du metus, reikalingumas.
Kas gi prieš 2 metus buvo siūloma? Idėja buvo tokia – įsteigus tokį stabilizavimo fondą, jo lėšomis būtų galima paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones esant krizinei situacijai, siekiant kompensuoti patirtus nuostolius dėl stichinių nelaimių ir kitų nuo ūkių veiklos nepriklausančių priežasčių. Tačiau tai būtų tik viena teigiama fondo paskirtis. Šis fondas galėtų teikti paramą žemdirbiams siekiant palaikyti ir skatinti gamybą. Dažnai ūkininkai, ypač pavasarį, pritrūksta apyvartinių lėšų sėkloms, trąšoms, kitoms gamybai reikalingoms priemonėms įsigyti, jiems tenka imti paskolas iš banko, mokėti dideles palūkanas.
Juk ne visi paskolą iš banko gali gauti, tada pas ūkininką ateina visokie sėklų, trąšų, pesticidų, atsarginių dalių pardavėjai, kurie įsiūlo savo prekes į skolą, o vėliau, kai ūkininkas negali laiku apmokėti susidariusios skolos, prievartaujama atsiskaityti žeme, tai ūkininkui akmuo po kaklu, jis praranda ūkį, per prievartą padaromas baudžiauninku. To neatsitiktų, jei būtų toks fondas, kurio lėšomis būtų galima kompensuoti žemdirbiams banko palūkanas už apyvartinėms lėšoms paimtą paskolą.
Fondas, kuris galėjo pradėti veikti jau nuo 2016 m. birželio mėnesio, galėjo būti sudarytas iš keleto šaltinių – tai būtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nacionalinio biudžeto lėšos bei pačių žemdirbių atskaitymai nuo deklaruotų pasėlių ploto bei žemės ūkio produkcijos supirkėjų įmokos nuo supirktos produkcijos.
Toks fondas būtų svarbus visiems žemės ūkio gamybos sektoriams, nes nuo krizių neapsaugota jokia žemės ūkio veikla – nei grūdų, nei galvijų ar kiaulių auginimas, ar kita veikla po atviru dangumi. Stabilizavimo fondo lėšomis būtų galima pasinaudoti pačiais sudėtingiausiais atvejais, kai reikia gelbėti kurią nors iš veiklos sričių.
Todėl siūlau Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, naujajam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui, nebetrūkčioti vadelių, o imtis visų reikalingų žingsnių, kad kuo greičiau būtų įkurtas Žemės ūkio stabilizavimo (ar kokiu kitu pavadinimu) fondas, kuris tarnautų pridėtinės vertės kūrimui, o nebūtų pravalgomas.
Kazys Starkevičius yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
