 |
| 15min.lt nuotr./Kęstutis Celiešius |
Pozicionavimas. Investuotojai rinkosi investicijas į dolerį iki Federalinės rezervų sistemos kiekybinio skatinimo veiksmų (2010 m. viduryje), o prieš ECB paleidžiant pirmąjį 3 metų LTRO paketą (2011 m. gruodžio mėn.) – pardavinėjo eurą. Prieš paleidžiant antrąjį LTRO, investuotojų parduotų eurų pozicijos išliko arti rekordinio masto.
Palūkanų skirtumai. Teigiamų efekto eurui potencialas, dėl sumažėjusių palūkanų skirtumų tarp Vokietijos ir rizikingesnių euro zonos šalių obligacijų, yra kur kas stipresnis Europoje nei tai buvo JAV, kai buvo vykdomi monetariniai ekonomikų skatinimų veiksmai. ECB sėkmingai sumažino aukštame lygyje buvusias kai kurių euro zonos valstybių (Italijos, Ispanijos) skolinimosi palūkanas ir tokiu būdu ženkliai palengvino galimybę trumpuoju laikotarpių šioms šalims skolintis rinkoje.
Mokėjimų balansas. Pinigų pasiūlos didinimas gali paskatinti valiutos nuvertėjimą tose ekonomikose, kurios turi didelį einamosios sąskaitos deficitą – tokį, kokį turi JAV. Tuo tarpu efektas gali būti visiškai skirtingas, kai šalis turi teigiamą einamosios sąskaitos balansą, pavyzdžiui, Šveicarija. Euro zonoje fiksuojamas sąlyginai nedidelis bendrosios sąskaitos deficitas, tad valiutos nuvertėjimo tikimybė išlieka maža.
Infliacijos lūkesčiai. Centrinių bankų monetariniai veiksmai, kurie turi neigiamą poveikį tos šalies ar sąjungos valiutos atžvilgiu, tikėtina, jog gali nulemti aukštesnius infliacijos lūkesčius ir taip gali sumažinti realiąją palūkanų normą. Tačiau po šių ECB veiksmų infliacijos lūkesčiai Europoje pakilo nežymiai – 5 metų laikotarpio tikėtinas infliacijos lygis Vokietijoje išaugo kiek daugiau nei 0,5 proc., lyginant su žemiausia tikėtinos infliacijos riba, pasiekta lapkritį. „Danske“ banko ekspertai abejoja, kad infliacijos lūkesčiai išaugs, kai rekordiniame lygyje išlieka nedarbas bei dauguma euro zonos šalių patiria recesiją.
Rizikos koreliacijos. Euras teigiamai koreliuoja su rizikingomis investicijomis (akcijomis, žaliavomis). Kitaip tariant, kylant rizikingų finansinių priemonių kainoms, euras yra linkęs stiprėti dolerio atžvilgiu.
Prognozuojama, jog vidutiniu laikotarpiu euras gali dar stiprėti prieš dolerį, nes pastaruoju metu makroekonominiai duomenys stabilizavosi pasauliniu lygiu ir investuotojai turėtų išlikti neutralūs arba nusiteikę trumpalaikėms investicijoms į eurą. Dabartiniame pasaulio ekonomikos cikle atsiranda vietos rizikingesnėms investicijų pozicijoms, tarp kurių priskiriamas ir euras.
Monetarinės politikos švelninimas, kai niekas daugiau nekeičiama, be abejonės, yra neigiamas veiksnys eurui. Bankų pasiskolinta suma iš ECB nepanaikina laikino euro susilpnėjimo dolerio atžvilgiu rizikos. Tačiau konkrečioje šios dienos situacijoje „Danske“ analitikai įžvelgia svarbius faktorius, kurie gali sustiprinti eurą – vienas kurių yra sumažėjęs antrojo LTRO teigiamas poveikis valiutų rinkoms, lyginant su pirmuoju, kuris įvyko gruodžio mėnesį.
