Kovo pradžioje dėl Rusijos kariuomenės invazijos į Krymą kilo pirma stipri investicijų atitraukimo iš Rusijos finansų rinkų banga. Vien kovo 3 dieną pagrindiniai šalies indeksai MICEX ir RTS smuko 10-12 proc., po to sekė apie 6-7 proc. indeksų atsitiesimas.
Kitą akcijų išpardavimą rinkoje sukėlė kovo 16 dieną įvykęs Krymo referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos. Kovo 14 dieną (penktadienį) investuotojai dėl referendumo pasekmių neapibrėžtumo nenorėjo rizikuoti ir Rusijos akcijų rinkos atsidūrė žemiausiame lygyje nuo 2009 m. Taigi, per beveik tris kovo savaites Rusijos indeksai buvo nukritę 18-20 proc. Tiesa, po įvykusio referendumo akcijų rinkos nuosekliai stiebėsi į viršų. Vakarų šalims iš karto vieningai nepritaikius griežtų ekonominių sankcijų, o pačiame Kryme išvengus karinių veiksmų, akcijų biržos nuo žemiausių lygių atsistatė. Šiuo metu jos yra nukritusios apie 10-11 proc. nuo Sočio žiemos olimpinių žaidynių pabaigos (vasario 23 dieną).
Kovo mėnesį krito ne tik akcijos, bet Rusijos valstybinės bei įmonių obligacijos. Investuotojai ypač aktyviai bandė atsikratyti ilgesnio išpirkimo termino obligacijų.
Kovo mėnesį krito ne tik akcijos, bet Rusijos valstybinės bei įmonių obligacijos. Investuotojai ypač aktyviai bandė atsikratyti ilgesnio išpirkimo termino obligacijų. Natūralu, kad ir pats Rusijos rublis riedėjo žemyn prieš pagrindines pasaulio valiutas bei kėlė investuotojams papildomo galvos skausmo, vertinant finansinio turto Rusijoje rizikos ir pelno rodiklius.
Rinkos dalyvių lūkesčiai – ne patys šviesiausi
Per pirmus tris šių metų mėnesius investuotojai iš Rusijos kapitalo rinkos atitraukė investicijų už 70 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, per praėjusius metus Rusija prarado 63 mlrd. JAV dolerių.
Kovo 18 d. Vladimiras Putinas savo kalba bandė nuraminti investuotojus teigdamas, jog Rusija nenori tolimesnio Ukrainos susiskaldymo ir ketina užmegzti ryšius su šios šalies valdžia. Šios žinios buvo teigiamai priimtos rinkose ir lėmė Rusijos akcijų bei rublio brangimą.
Po Kryme įvykusio referendumo Rusijos pagrindiniai akcijų indeksai pakilo apie 10 proc., tačiau iš esmės rinkos dalyvių nuotaikos bent jau trumpuoju laikotarpiu nėra pačios geriausios. Baimė, kad šiuo metu daugiau politinės sankcijos Rusijai gali virsti ir į ekonomines, krentančios metalų kainos dėl galimai lėtėjančios Kinijos ekonomikos, finansų analitikų ir Pasaulio banko prognozės, kad Rusijos ekonomika gali pereiti į recesiją šiais metais, auganti įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos, užsienio investuotojus gali paskatinti ir toliau atsitraukti nuo Rusijos finansų rinkų.
Energetikos milžinėms – prastesnis reitingas
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ patyrė šiek tiek didesnius kainų svyravimus nei visa Rusijos akcijų rinka, kai vien kovo mėnesio 3 dieną akcijos kaina smuko apie 15 proc.
Visų pirma, ypač didelė grėsmė iškiltų „Gazprom“ įmonei, JAV nusprendus kardinaliai padidinti dujų eksportą į Europą.
Kredito reitingų agentūra „S&P“ pakeitė reitingų (BBB) perspektyvą iš stabilios į neigiamą „Gazprom“, „Rosneft“, „Transneft“ ir „Lukoil“ įmonėms. Šių įmonių veikla yra itin svarbi Rusijos valstybės biudžetui ir reitingų apkarpymas gali turėti papildomų keblumų šioms įmonėms ieškant finansavimo tarptautinėse rinkose.
Visų pirma, ypač didelė grėsmė iškiltų „Gazprom“ įmonei, JAV nusprendus kardinaliai padidinti dujų eksportą į Europą. „Gazprom“ ar, pavyzdžiui, „Rosneft“ bendrovių, kurių didelę pajamų dalį sudaro pardavimai užsienio rinkoms, dėl geopolitinių neramumų veiklos rizika yra daug labiau išaugusi nei, pavyzdžiui, pramoninių metalų gavybos bendrovių (pavyzdžiui, „Norilskij Nikel“), mat jų eksporto rinkos yra gerokai platesnės. Taip pat geopolitinė įtampa mažiau veiks tas Rusijos bendroves, kurių veikla yra orientuota į vidaus rinką, pavyzdžiui, telekomunikacijų sektoriaus.
Sumažinta ūkio augimo prognozė
Rusijos ekonomikos raida priklausys nuo to, kuriam laikui ir kokias sankcijas taikys Vakarų šalys.
Tačiau šalis jau patyrė esminį reputacijos tarp investuotojų kritimą ir tik pagal optimistinį scenarijų 2014 m. gali tikėtis teigiamo BVP rodiklio. Anot „Danske Bank“ analitikų, jei situacija neblogės, ūkio augimas gali siekti 1 proc. (prieš įvykius Kryme prognozė siekė 2,5 proc.).