2015 m. antrąjį pusmetį gamtinių dujų kubinis metras buitiniam vartotojui, kuris šį kurą naudoja šildymui, kainuoja 0,42 EUR/kub.m. (Latvijos vartotojai moka 0,45 EUR/kub.m. ir Estijos – 0,39 EUR/kub.m.) Tokia kaina laikosi jau metai ir išliks dar bent iki 2017 m. vidurio. Kainos stabilumas palaikomas regreso tvarka sukauptų lėšų, kurios numatytos grąžinti šios grupės vartotojams per 6 pusmečius, sąskaita. Laikotarpis gal ir ilgokas, tačiau viena aišku – kiek ši vartotojų grupė „permokėjo“, analogiška suma bus sumažintos kainos ateityje, kitaip tariant – atstatytas teisingumas. O ko laukti 2017 metais ir vėliau?
Gamtinių dujų kainos, kaip žinia, priklauso nuo keleto veiksnių – už kiek importuojame, koks valiutos kursas (jei pardavėjo ir pirkėjo valiuta skiriasi), kiek kainuoja nacionalinės infrastruktūros išlaikymas. Didžiausi du importuotojai į Lietuvą dirba su Rusijos „Gazprom“ (UAB „Lietuvos dujų tiekimas“) ir Norvegijos Statoil (UAB „Litgas“). Abiejų bendrovių sutartys su tiekėjais yra konfidencialios, nors iš viešai publikuojamos informacijos kai kuriuos ypatumus galime atskleisti.
Prieš gerus metus praneštas „Gazprom“ kainos sumažinimas 20 proc. UAB „Lietuvos dujų tiekimas tiekimas“ naudai viešoje erdvėje buvo ir yra siejamas išimtinai tik su SGD terminalo veiklos pradžia. Ar tikrai nebuvo jokių kitų veiksnių, turėjusių įtakos importo kainai?
Didesniąją darbo dalį, deja, „nuveikė“ tarptautinės naftos produktų ir valiutų rinkos, kurių svyravimų mes niekaip įtakoti nepajėgūs.
Iš tiesų statistiškai 2015 m. I ketvirtį vidutinė gamtinių dujų importo kaina buvo lygiai 20 proc. mažesnė nei 2014 m. I ketvirtį. Tuo pačiu laikotarpiu mazuto ir gazolio kainos tarptautinėse rinkose buvo kritę atitinkamai 28 proc. ir 24 proc. (JAV dolerio kursas išaugęs apie 19 proc.). Tačiau – 2014 m. I ketvirtį dujų importo kaina taip pat buvo 9 proc. mažesnė nei 2013 m. I ketvirtį ir žaliavų kainų sumažėjimas tuo tarpu siekė atitinkamai 6 proc. ir 3 proc. (doleris paaugo 4 proc.).
Iš to išplaukia, kad didesniąją darbo dalį, deja, „nuveikė“ tarptautinės naftos produktų ir valiutų rinkos, kurių svyravimų mes niekaip įtakoti nepajėgūs – vien tik dėl jų 2015 m. palyginus su 2014 m. dujų kaina JAV doleriais buvo 23 proc. mažesnė. Na, ir iš šių faktų galiausiai išplaukia apibendrinimas – ne viskas, ką iš mūsų energetinės politikos strategų girdime viešoje erdvėje, yra vienintelė neginčijama tiesa – būtina žvelgti į bendrą kontekstą. Gamtinių dujų kainos sumažėjimas sietinas ir su tarptautinių naftos produktų rinkų pokyčiais, o mūsų derybininkams pasigirti 30 proc. ar net 40 proc. nuolaida nelemtai sukliudė tik silpstantis euras.
Kokie pokyčiai per metus įvyko pačioje rinkoje? Su terminalo veiklos pradžia 2015 m. I ketvirtį vidutinę importo kainą nuo 23 EUR/MWh iki 26 EUR/MWh iškėlė UAB „Litgas“ veikla (jos dujų kaina – 33 EUR/MWh). Ši aplinkybė – kuo mažesni UAB „Litgas“ kiekiai, tuo palankesnė bendra rinkos importo kaina – buvo prognozuojama dar gerokai iki 2015 m. pradžios, tačiau viešai nebuvo pagrįsta, koks ir kodėl yra terminalo, taigi ir UAB „Litgas“, veiklos minimumas, kad vartotojams vidutinė kaina būtų įmanomai mažiausia.
Tie, kurie pamena rengimąsi Ignalinos AE uždarymui, lengvai atseks analogiją – 2010-iems metams buvo suplanuota Elektrėnų elektrinės veiklos apimtis 2,5 TWh, užsakyti atitinkami kiekiai gamtinių dujų (nors realybėje pakanka 3 kartus mažesnio brangiausios šalyje gaminamos energijos kiekio) ir sudarytos puikios pasipinigavimo iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sąlygos, kurios buvo užkardytos, deja, ne energetikos strategų, bet tuometinės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pastangomis.
Palyginus importo rinkos struktūros pokyčius, matyti per metus įvykęs lūžis. Tiekimo rinką iš esmės užima UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Litgas“ – joms priklauso ne mažiau kaip 80 proc. rinkos, o 30 proc. (Litgas dalis) pasižymi teisiškai privalomu pirkimu – būtent už 40 proc. didesnę kainą (33 EUR/MWh) nei alternatyva (23 EUR/MWh). Ir pirkėjai yra ne kas kitas, o paprasti buitiniai vartotojai – maždaug 60 proc. UAB „Litgas“ dujų atiteks buitiniams šilumos ir elektros vartojimo poreikiams.
Prieš kurį laiką paviešintas ketinimas sujungti šias dvi bendroves iš tiesų mažai ką bendra turi su tik ką pradėjusių veiklą (2013 m. ir 2014 m.) bendrovių efektyvumo didinimu ar konkurencinių pozicijų stiprinimu.
Matyt, žymiai reikšmingiau tai, kad jungtinėje bendrovėje bus galima neatskleisti skirtingų dujų kainų iš skirtingų importo šaltinių. O juk apie UAB „Litgas“ kainos formulę, paremtą Jungtinės Karalystės biržos indeksu, viešai žinome dar mažiau, nei apie UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ formulę, kuri, beje, taip pat besibaigiant sutarčiai yra galimų pokyčių objektas.
O dabar priėjome svarbų momentą. Kaip atsitiko, kad UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atiteko absoliučiai didžioji rinkos, likusios nuo UAB „Litgas“, dalis? Juk UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atveju, skirtingai nei UAB „Litgas“, privalomų pirkimų nenustatyta, rinkoje veikia kiti importuotojai, įsigyjantys (taigi, ir galintys parduoti) produktą labai panašiomis sąlygomis kaip ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.
Finansuoti papildomas nuolaidas verslo vartotojams naudojamos lėšos, didesne dalimi sukauptos iš buitinių vartotojų mokėjimų.
Ar dar prisimenate regreso tvarka sukauptas lėšas, tas, kurios viešoje erdvėje buvo vadinamos „kompensacija“? Didžiųjų vartotojų grupėje šios lėšos sudarė 281 mln. Lt arba 81 mln. EUR, tačiau iš jų daugiau nei pusė – buitinių šilumos vartotojų sumokėtos lėšos, įsigyjant energines paslaugas buities poreikiams. Šios lėšos ir yra atsakymas. Ši „kompensacija“ – arba žmonių pinigai – faktiškai buvo panaudota ir bus naudojama bent iki 2016 m. pabaigos, suteikiant papildomas nuolaidas didiesiems vartotojams, įsigyjantiems gamtines dujas iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, ir taip išstumiant kitus importuotojus iš rinkos (išskyrus UAB „Litgas“, suprantama).
Šis rinkos perėmimas pasižymi dviem probleminiais aspektais. Pirma, finansuoti papildomas nuolaidas verslo vartotojams naudojamos lėšos, didesne dalimi sukauptos iš buitinių vartotojų mokėjimų. Kitaip tariant, 2015 m. šilumos bendrovės privalomai įsigyja didžiąją dalį dujų po 33 EUR/MWh ir atitinkamai gamina ir parduoda šilumą vartotojams ženkliai brangiau nei kad galėtų dujas įsigydamos po 23 EUR/MWh.
Maža to, šilumos vartotojų anksčiau sukauptos lėšos nenaudojamos gautinei šilumos kainai mažinti, tačiau naudojamos suteikti papildomas nuolaidas nuo 23 EUR/MWh verslo vartotojams, kurie neturi pareigos pirkti dujas po 33 EUR/MWh.
Praėjusiais metais teikiau įstatymo pataisą, numatančią šių netiesiogiai sukauptų lėšų grąžinimą buitiniams vartotojams, atitinkamai ir tiesiogiai sumažinant šilumos kainas, pavyzdžiui, per vienerius ar dvejus metus. Deja, kolegoms Seime ir Vyriausybėje ženklus, nors ir vienkartinis, šilumos kainos sumažinimas pasirodė mažiau vertingas nei laukiama dujų importo rinkos koncentracija. Buvo skubiai įteisintos galimybės panaudoti šias lėšas koncentracijai įtvirtinti.
Su šia aplinkybe yra susijęs rinkos perėmimo antrasis aspektas – nors ir nesąžininga, tačiau nacionaliniais teisės aktais garantuota. Kita vertus, tas faktas, kad yra pradėtas Europos Komisijos tyrimas šiuo klausimu dėl galimo neatitikimo europinei teisei, yra rimtas signalas, kad gali tekti pakeisti šių lėšų panaudojimą, ir tai būtų labai gera žinia šilumos vartotojams.
Ar įvykdžius faktinę dujų rinkos koncentraciją ir rengiantis teisinei valstybinio kapitalo pergalei (planuojamas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Litgas“ jungimas) padaugėjo skaidrumo gamtinių dujų rinkoje? O vietoje atsakymo, paprastas uždavinys – pabandykite rasti UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – vienintelės, vykdančios iš tiesų pelningą nereguliuojamą veiklą rinkoje, viešą atskaitomybę... Esu tikras – nepavyks. Šiuo atveju tik UAB „Litgas“ akivaizdžiai demonstruoja atskaitomybės viešumą.
Tačiau grįžkime prie klausimo, ko vartotojams tikėtis 2017 m.? Iš tiesų nuoseklus buitinių vartotojų skaičiaus augimas (per penkerius pastaruosius metus – apie 2 proc.) ir ateityje bus stebimas. Juk gamtinės dujos – itin patogi kuro rūšis. Tačiau abejotina, kad vartojimas augtų: 2010-2014 m. laikotarpiu buityje metinis suvartojimas sumažėjo 24 proc. ir bendras šalies suvartojimas sumenko net 45 proc., nors per tą laikotarpį prisijungė 12 000 naujų vartotojų.
Tai reiškia, kad mažėjant vartojimui, augs UAB „Litgas“ dujų dalis bendroje paklausos struktūroje, kaip augs ir sistemos infrastruktūros išlaikymo kaina kiekvienam suvartotam kubiniam metrui dujų. Sukauptos regresinės lėšos baigsis ir nebus šaltinio importo kainos svyravimams amortizuoti, o UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Litgas“, veikdamos kaip jungtinė dominuojanti rinkoje bendrovė, turės galimybių palaikyti kainų buitiniams vartotojams patrauklumą kitų vartotojų sąskaita, jau nebeesant konkurencinio spaudimo.
Na, o ar tolesnis importo kainos mažėjimas yra tikėtinas ir bus pakankamas aukščiau išvardintiems veiksniams neutralizuoti, pamatysime tik laikui atėjus ir ... palankiai sukritus valiutų kursų, naftos produktų kainų, Jungtinės Karalystės biržų indeksų, ir kitų viešai neskelbiamų veiksnių kortoms.
Kęstutis Daukšys yra Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
