Savo metiniame pranešime šalies vadovė rado vietos paminėti, kad „ekonomikos vystymuisi svarbu modernizuoti ir atpiginti valstybės turimus duomenis. Tačiau kol kas valstybinė įmonė Registrų centras už viešų duomenų teikimą susižeria dešimtis milijonų eurų“. Prezidentė sukritikavo ir Susisiekimo ministeriją, kuri tiesiogiai atsakinga už prieinamas ir patogias vartojimui duomenų bazes, labiau rūpinasi lėšų įsisavinimu, o ne rezultatu.
Sunku pasakyti kažką taikliau, ypač turint minty, kad demokratinėse visuomenėse skaidrumo auginimas pirmiausia yra paremtas duomenų prieinamumu ir aiškiais sprendimų priėmimų procesais, tarp jų įskaičiuojant ir kainodarą visų valstybei ar verslui priklausančių įmonių monopolinių paslaugų.
Jeigu monopolininkai drąsiai krautų viršpelnius, tarkime, iš elektros vartotojų, gyventojų ir verslo intereso pažeidimas būtų akivaizdus, plačiai aptariamas, o kaltieji nubausti. Tačiau kai dešimtmetį permokame Registrų centrui, su kuriuo, asmeniniais tikslais susiduriame tik kartais, šios institucijos darbas ir nustatytos paslaugų kainos pastebimos ne kasdien. Nors pinigai apsisuka didžiuliai.
Aišku, kad registruoti sodo namelio pardavimą Plungėje ar prabangaus buto Vilniuje sandorį – sąnaudos tos pačios, tačiau kaina skiriasi kelis kartus.
Verslas jau daugiau nei dešimtmetį mina Teisingumo ministerijos ir Seimo slenksčius prašydamas pakeisti dabar galiojančią tvarką, kuomet RC atsisako išskaidrinti monopolinę paslaugų kainodarą.
Paslaugų monopolį turinčios įstaigos turi veikti pagal sąnaudas ir protingą pelną, kad taip nėra, akivaizdu. Juk ir daug su šia sritimi nesusidūrusiam aišku, kad registruoti sodo namelio pardavimą Plungėje ar prabangaus buto Vilniuje sandorį – sąnaudos tos pačios, tačiau kaina skiriasi kelis kartus.
Prieš kelerius metus RC nutraukė prieigą prie NT rinkos duomenų paketų. Tai buvo sprendimas, kuris atribojo individualaus vertinimo sritį nuo rinkos sandorių analizės galimybės. Tokia analizė, pagrįsta ilgesnio laikotarpio duomenimis, ypač reikalinga rinkos tendencijų pokyčių stebėjimui ir objektyviam turto vertinimui, reikalingam vykdyti pagal griežtus galiojančius reikalavimus.
Nuo tikslaus turto vertinimo prasideda ir burbulų prevencija, ir galimybė nepermokėti už NT ar valstybei parduoti savo valdomą NT didžiausia įmanoma kaina. Tokie sprendimai tiesiogiai anksčiau ar vėliau turės neigiamos įtakos finansų rinkos dalyviams ir jų stabiliai veiklai.
Tai ne tik finansai, tai priėjimas prie valstybės duomenų, kurie piliečiams plačiąja prasme – tiek verslui, tiek gyventojams, turi būti ne tik už savikainą ir protingą pelną, bet ir prieinami visais pjūviais.
Kitas svarbus nesąžiningumo aspektas – kryžminis subsidijavimas, kuomet RC teikia paslaugas konkuruojančias su verslu kadastrinių matavimų, individualaus turto vertinimo, net brokerių paslaugų savo patalpose.
Prezidentė teisingai pastebėjo, kad pati valstybė pelnosi iš savo gyventojų. Gal po dešimties metų ilgų kalbų, pavyks atkreipti dėmesį, kad demokratinėje visuomenėje turi būti užtikrintas duomenų prieinamumas, nutrauktas kryžminis subsidijavimas komercinių veiklų per monopolinių paslaugų įkainius, tuo pačiu panaikintos nesąžiningos konkurencijos apraiškos.
Po tokio kirčio iš prezidentės akys krypsta į Valstybės kontrolę ir Teisingumo ministeriją, kurios nesukontroliavo, kad valstybės turtas būtų naudojamas skaidriai.
Kęstutis Kristinaitis yra LNTPA valdybos narys, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas
