O jei parduotuvės analogiją pritaikytume degalinei? Pasidomėtume degalų sudėtinėmis dalimis. Juk benzinas ar dyzelinas jau seniai nėra vien tik grynasis naftos produktas. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, į degalus privaloma įmaišyti nustatytą dalį biodegalų. Be to, degaluose taip pat naudojami įvairūs multifunkciniai priedai.
Degalų būna įvairių
Taigi, degalai yra energetinis „kokteilis“ jūsų automobiliui, sudarytas iš įvairių medžiagų. Skirtingose degalinėse skiriasi ir degalų komponentai, bet pripažinkime, kad retas vairuotojas tai žino.
Pavyzdžiui, ar žinote koks konkretus biopriedas naudojamas degaluose? Jei vairuojate benzinu varomą transporto priemonę, tai 5 proc. degalų greičiausiai sudarys iš grūdų išgaunamas bioetanolis. Jei jūsų automobilis varomas dyzelinu, tai šiame kure 7 proc. biodegalų dalis bus iš rapsų metilo esterio arba palmių aliejaus.
Komponentų gali būti ir daugiau – dabar daug kalbama apie antrosios kartos biodegalus, išgaunamus iš įvairių atliekų. Tad gali būti, kad jūsų automobilio bake atsidurs degalų priedų, pagamintų iš šiaudų, etanolio gamybos likučių ar gyvulinės kilmės riebalų.
Degalai degalams nelygu. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga skatina pirmosios kartos (iš grūdų ir rapsų) ir antrosios kartos (įvairios atliekos) biodegalus. Tačiau pastaruoju metu kyla vis daugiau diskusijų dėl palmių aliejaus naudojimo degaluose. Didėjant palmių aliejaus paklausai, iškertami dideli atogrąžų miškų plotai, naikinama gyvūnų populiacija. Kai kurios valstybės, pvz. Norvegija ar Prancūzija riboja palmių aliejaus naudojimą degalų sudėtyje.
Ar žinojote, kad pirmos kartos degaluose iš palmių aliejaus CO2 emisijos net tris kartus viršija analogišką emisiją iš paprasčiausių naftos pagrindu sukurtų degalų? Įspūdinga, tiesa?
Pernai gruodį Prancūzijos parlamentas net panaikino mokesčių lengvatas palmių aliejaus naudojimui biodegalams. Pataisa įsigalios nuo 2020-ųjų, bet krenta į akis vienas dalykas: parlamentarai sujudo ir padarė šį žingsnį nepaisant tuomet Paryžiuje siautėjusių „geltonųjų liemenių“ protestų.
Tai jei šis aliejus yra blogis, kodėl mes, vartotojai, apie tai nematome jokios informacijos degalinėse?
Dabartinis žymėjimas ne viską pasako
Beveik prieš metus degalai jų pardavimo vietose buvo pradėti žymėti pagal ES direktyvų ir standartų reikalavimus. Dabar dyzelinas žymimas raide B, o skaičius šalia (pvz. 7) nurodo biodegalų kiekį procentais dyzelino tūrio vienete. Benzinas žymimas žodžiu „Benzinas“, nurodant oktaninį skaičių (92; 95; 98) ir apskritime esančia raide E, kartu su skaičiais 5 ar 10, nurodančiais maksimalų biodegalų (etanolio) kiekį procentais esantį benzino tūrio vienete.
Toks žymėjimas vartotojui jau suteikia papildomos informacijos – galima bent jau žinoti, kokia biodegalų dalis naudojama degaluose.
Tačiau šis žymėjimas iš vartotojo perspektyvos nėra idealus – pirkėjas turėtų gauti informaciją apie visas degalų dalis, jų kilmę. Dabar, kai klimato kaitos tema yra ypač aktuali, vis daugiau gyventojų norėtų žinoti, ar jų naudojami degalai mažiau taršūs, iš kokių žaliavų ir kokioje šalyje pagaminti. Procentas? Neaktualu, nes faktą, kad įmaišoma priedų, žino daugelis, o dalis svyruoja pagal sezoną. Prie to vartotojas jau įprato. Tačiau vis svarbiau žinoti, kas konkrečiai įmaišyta. Sąmoningas vairuotojas jausis ramiau, jei žinos, kad vardan jo mobilumo kur nors Kalimantane nenukentėjo nė vienas orangutangas.
Informacija apie degalų sudėtį turėtų būti ne kokiame nors giliai paslėptame techniniame dokumente, o aiškiai matoma – pavyzdžiui, degalų įpylimo vietoje arba šalia kasos. Be to, degalinės operatorius turėtų gebėti klientui paprastai ir aiškiai papasakoti, kas yra tas rapsų metilo esteris ar palmių aliejus.
Prieš keliolika metų ant maisto gaminių pakuočių taip pat nebūdavo detaliai nurodyta maisto sudėtis, įvairūs priedai ir pan. Dabar tai yra savaime suprantama informacija. Net finansų srityje esama iniciatyvų, kaip sutartiniu žymėjimu vienus finansinius produktus atskirti nuo kitų tam, kad vartotojas žinotų, kas tvaru ir kas – ne. Galbūt jau atėjo laikas atskleisti daugiau ir apie tai, ką pilame į degalų baką.
Kęstutis Kupšys yra Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas
