Prisipažinsiu, su nerimu laukiu, kas bus toliau. Ar sugrįžta samagono ir kaukolinio pilstuko laikai, kai apie tokias mirtis girdėsime kiekvieną savaitę?
Kainos kyla – šešėlis auga
Šešėlio žemėlapio statistika rodo, kad nelegali prekyba, deja, bet auga. Štai nuo sausio iki kovo gyventojai pranešė apie 67 veikiančius šešėlinės prekybos „taškus“. O vien balandį – jau 52 registruoti „taškai“. Tai beveik tris kartus daugiau, nei įprastai sulaukdavome besikreipiančių žmonių per mėnesį.
Kas atsitiko, kad Lietuvoje vėl vyksta tokios skaudžios nelaimės, kai apsinuodiję nelegaliu alkoholio distiliatu – kaip kalbininkai siūlo tokius gėralus vadinti – miršta žmonės ir dygsta nauji šešėlinės prekybos „taškai“? Ar todėl, kad samagono gamintojai po žiemos išsibudinę miškuose darbuotis pradėjo? Ar nusikalstamos grupuotės investavo į prekybos tinklo plėtrą, kai kovą parduotuvėse alkoholis ėmė brangti dėl gerokai padidintų akcizų ir padidėjusios erdvės jų pelnui?
Nors pats alkoholio ir nevartoju, tačiau šio produkto kainų pokyčius stebiu. Ir jie tikrai akivaizdūs. Štai stipraus „bambalinio“ alaus litras pabrango 30 centų, alaus skardinė – 20 centų, butelis vyno ar degtinės, priklausomai, geresnis ar prastesnis, – visu euru.
Valdžia padidino akcizą, perskaičiuodamas kainą ir gamintojas užsimetė, tuomet prekybininkas dar šiek tiek prisidėjo, galiausiai ir valstybei dar kartą atitinkamai pridėtinės vertės mokestis pakilo – štai ir susidarė toks apčiuopiamas padidėjimas.
Sakykit, kaip norit, bet jei toks brangimas būtų vykęs dar litais – po litą ar net visus keturis brangęs alkoholis greičiausiai vėl prie Seimo būtų sutraukęs minias, gal ir vėl langai būtų dužę.
Samagonas – vis dar 2 eurai
O štai mūsų šaltiniai informuoja, kad 0,5 litro samagono ar kaukolinio pilstuko kol kas ir toliau kainuoja 2 eurus. Triskart pigiau nei degtinės butelis parduotuvėje.
Augant paklausai ir šešėlis kainas turėtų padidinti. Net ir jie, greičiausiai universitetų nebaigę, intuityviai jaučia – jei pirkėjų yra, galima ir kainą kilstelti.
Sakysite, kiek tokių žmonių Lietuvoje yra, kurie geria samagoną ar pilstuką? Kaip sveikatos apsaugos ministras sakė: normalūs žmonės nepuls gerti langų skysčio.
Deja, bet jų yra šimtai tūkstančių. Vilniaus universiteto mokslininkai, atlikę apklausą, įvardijo, kad kaime girtauja beveik kas dešimtas gyventojas. Tai jau 80 tūkstančių žmonių, geriančių jei ne kasdien, tai labai dažnai, nes kaime vis dar gyvena trečdalis Lietuvos – daugiau nei 900 tūkstančių.
Bent šiek tiek džiugina, kad miestuose tokių potencialių šešėlinės rinkos pirkėjų – perpus mažiau. Bet kadangi miestuose gyvena daugiau nei du trečdaliai šalies – čia nusikalstamos grupuotės taip pat turi panašų klientų ratą.
Ne veltui kas ketvirtas Lietuvoje suvartojamas stipraus alkoholio butelis yra nelegalus – niekas nuo jo nemoka akcizų sportui ir sveikam gyvenimui remti, o pelnas keliauja tiesiai šią veiklą organizuojantiems nusikaltėliams. Kasmet tai – dešimtys milijonų eurų.
Jonas ir Antanas
Šešėlis vis dar neatrodo problema? Tuomet siūlau susipažinti su Jonu. Jam vos per 40. Gyvenimas Jonui toks sunkus, kad kasdien tenka savo liūdesį ir neviltį kažkur padėti. Nuėjęs į savo kaimo parduotuvėlę, Jonas gerai paskaičiuoja ir supranta, kad pasiimti „bambalio“ ar „vaisiuko“ jam jau nebeužtenka centų. Nes juk pašalpos tai niekas nepadidino.
Bet šis žmogus turi išeitį – jo kaimynas Antanas pardavinėja samagoną ir naminį brendį. Ir parduoda jį trigubai pigiau nei parduotuvėje. Logiška, kad Jonas, užuot ėjęs į parduotuvę, geriau užsuka pas kaimyną. Čia ir pasikalbėti dar galima.
Deja, neaišku, kokia yra Antano pardavinėjamos produkcijos sudėtis. Mūsų atliktas laboratorinis tyrimas samagono butelyje rado etilacetato, izopropanolio, izobutanolio ir izoamilo alkoholio. Kad būtų aiškiau – izopropanolis naudojamas kaip denatūratas tirpikliuose ir skiedikliuose.
Taip mirštama nuo alkoholio surogatų ir nelegalių alkoholio distiliatų. Taip šiemet nutiko jau mažiausiai du kartus.
Jei pasiseka – nuo tokių gėrimų nemirštama iškart, tik apsinuodijama, pažeidžiamos kepenys ir smegenys, apankama. Galiausiai vis tiek mirštama, tik per žinias apie tai nepraneša ir naujienų portalai nerašo.
Kad ir kaip norėtųsi to nematyti, tačiau tokia yra Lietuvos realybė.
Pernai – galėjo mirti ir 600
Sakytumėt, kad dėl vienos ar dviejų mirčių skambinti pavojaus varpais dar nereikėtų? Priminsiu, kad praėjusiais metais nelegalus alkoholis galėjo nusinešti šimtus gyvybių, jei tam nebūtų sutrukdę muitinės kriminalistai, kurie Alytaus rajone likvidavo 620 litrų „namų gamybos brendžio“.
Šio gėralo sudėtyje buvo aptikta metilo alkoholio, kurio kiekis septynis kartus viršijo gyvybei nepavojingą koncentraciją. Įsivaizduokite, kiek žmonių būtų mirę, „paskanavę“ tokio Dzūkijos regiono „paveldo“!
Šeimininkas – šunį, ar galiausiai abu paskęs?
Man valdžios atstovų norisi paklausti, kas prisiims atsakomybę, jei vis tik atsitiks taip, kad Antano „taškas“ suklestės ir mirčių nuo alkoholio surogatų vis daugės?
Deja, bet garsiai pradėta ši kova prieš alkoholizmą, kol kas paremta vien draudimais, man primena Jurgio Savickio novelę, kaip ūkininkas ėjo skandinti seną šunį. Įmetė jį į eketę, bet per neatsargumą ir pats įkrito. Šuo iššoko ir ištraukė šeimininką. Visa tai nutiko ryte keliaujant į bažnyčią. Pavakare grįždamas namo šeimininkas vėl priėjo eketę ir pačiupęs vargšą šunį jį ten panardino.
Vargšas šuo. Bet vargšas ūkininkas. Ar Lietuva bus tokių nelaimėlių šalis? Nemanau, kad tikrai už tokią laisvę kažkada kovojome.
