Tačiau šiai Vyriausybei nesiseka. Ji neryžtinga, stagnuojanti, o malonūs atidarymo juostelių kirpimai yra tik graži pabaiga sunkaus darbo, kuris buvo atliktas krizės metais visai kitos Vyriausybės. Premjeras daug žadėjo prieš rinkimus, tačiau dabar išsižada savo žodžių. Proveržis energetikoje, pritraukiant investicijas ar aukštųjų technologijų sektoriuje pavirto į abstrakčias ir beprasmes kalbas. Ką Algirdas Butkevičius žadėjo bei kalbėjo Lietuvai, nors jau metai, kaip nesilaiko savo pažadų?
Rūpinasi savo alga
Dar prieš rinkimus A.Butkevičius žadėjo, kad rūpinsis „paprastais žmonėmis“. Deja, savo vienerių metų valdymą vainikavo sau ir bičiuliams Seimo nariams pakeldamas algas daugiau nei 2 tūkstančiais litų.
Pats premjeras aiškino, kad kitokio sprendimo nė negali būti, o dėl visko kalta buvusi Vyriausybė. Tačiau Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas sako, kad politikai, priimdami įstatymo pataisą, galėjo nustatyti ir mažesnius nei iki krizės atlyginimų dydžius: „Tik su sąlyga, kad proporcingai. Mažiau negu iki krizės, bet proporcingai. Tai buvo turėta omeny. Tai nebuvo padaryta, bet čia įstatymų leidėjo diskrecija“.
Jeigu valdantieji būtų turėję noro, buvo galima algas atstatyti solidariai visiems viešojo sektoriaus darbuotojams juos didinant panašiomis proporcijomis.
Taip pat buvo galima ieškoti ir kito sprendimo – priimti TS-LKD siūlytą pataisą, kad nuo spalio 1 d. būtų nustatyta nauja valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų ir teisėjų algų sistema, kuri neprieštarautų Konstitucijai ir būtų solidaresnė. Jeigu valdantieji būtų turėję noro, buvo galima algas atstatyti solidariai visiems viešojo sektoriaus darbuotojams juos didinant panašiomis proporcijomis.
Valdant A.Kubiliaus Vyriausybei statistikai fiksavo, kad praraja tarp pačių turtingiausių ir labiausiai neturtingų sumažėjo. Taigi per krizę visuomenė tapo solidaresnė. Paradoksas, bet socialdemokratai tas socialines žirkles vėl didina.
Vis bijo sprendimo dėl Visagino AE
Darbo grupės, ekspertų komisijos, pasitarimai ir konsultacijos dėl Visagino AE statybos ir vis nukeliamas apsisprendimo terminas. Jau nesuskaičiuoti kiek kartų premjeras pakeitė savo pažadus įnešti daugiau aiškumo. Net jeigu Lietuva nutartų nestatyti savo jėgainės, niekur nedingsta grėsmės, su kuriomis nuolat susiduria Lietuva – elektros kainų augimas ir nepatikimas tiekimas. Kas atsitinka, kai rusai nebetiekia elektros, jau matėme rekordinėmis kainomis biržoje. Taigi viena strategija yra statant elektrinę, kita yra nestatant. Dabar gi Lietuva tik gaišta laiką, Baltarusijoje auga nesaugi Astravo AE, o vartotojai moka milijonus už importuojamą elektrą.
Pamodeliuokime, jeigu Vyriausybė nebūtų pasikeitusi, dabar jau turėtume jei ne naujos AE pamatus, tai bent jau užbaigtą projektą ir sutartį su partneriais.
Kur dingo „geresnė“ mokesčių politika?
Verta prisiminti kaip už mokesčių pertvarką socialdemokratai ir žiniasklaida pliekė A.Kubilių. Dabartinis premjeras A.Butkevičius apsilankęs turgininkų mitinge prieš kasos aparatus pažadėjo, kad kai gaus valdžią, tuoj viską atkeis. Ta neva blogoji mokesčių pertvarka buvo apklijuota etiketėmis, atseit „naktinė mokesčių reforma“. Beje, naktinė ji buvo vien dėl to, kad socdemai plyšavo ilgiausias kalbas parlamente ir trukdė darbą.
Vadinamoji „naktinė mokesčių reforma“ tapo socdemų dienotvarkės kasdienybe, kurioje nebuvo pakeista nė sakinio.
Praėjo jau metai, tačiau nieko neteko girdėti apie jokią įgyvendintą ar planuojamą mokesčių sistemos reformą ar įstatymus, įtvirtinančius socialdemokratų žadėtas PVM lengvatas. O kur Stasio Jakeliūno vadovautos darbo grupės išvados? Matyt politiškai buvo nepopuliarios ir apgynė A.Kubiliaus Vyriausybės kursą. Vadinamoji „naktinė mokesčių reforma“ tapo socdemų dienotvarkės kasdienybe, kurioje nebuvo pakeista nė sakinio. Taigi A. Butkevičius viešai svaidėsi kaltinimais ir kurstė minią, o tyliai iš tikrųjų pritarė reformoms.
Draugystė su Rusija neprasidėjo
Kai A.Butkevičius buvo opozicijoje, nepraleisdavo progos pašnekėti, kad štai dešinieji nemoka bendrauti su Rusija, pykstasi su „Gazprom“ ir dėl to „paprasti žmonės“ brangiai moka už dujas. Jau praėjo metai, ar pagerėjo santykiai su Rusija? Daugelis sutiktų, kad jie ne tik nepagerėjo, bet ir pablogėjo. O kaip su dujų kainomis? Gal „Gazprom“ mielaširdingai jas sumažino? Nieko panašaus.
Realybė pasirodė atšiauresnė nei tik teoriniai samprotavimai apie santykių su Rusija „perkrovimą“. Būtent dabar prasidėjo Lietuvos vežėjų darbo trikdymas, kilo mūsų pieno produktų blokada. Po tokio šalto dušo A.Butkevičius galėtų pabusti iš paaugliškų iliuzijų – Rusijai nesvarbu, ar Lietuvos valdžioje dešinieji, ar kairieji, jiems rūpi tik tai, kiek mūsų Vyriausybė nuolaidžiauja. Todėl vienintelė tinkama politika yra ieškoti alternatyvų rusiškoms dujoms, rusiškai elektrai ir rusiškai rinkai. Todėl labai keistai atrodo Seime sukurta socialdemokratų komisija, kuri juodina vienintelę alternatyvą rusiškoms dujoms – suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Praėjus metams nuo kairiųjų Vyriausybės suformavimo, Lietuva nepadarė proveržio jokiose srityse. Galbūt dešiniesiems praėjusioje kadencijoje ne viskas pasisekė, bet buvo proveržis, buvo vizija, o dabar Lietuvos Vyriausybę kamuoja brežnevinė stagnacija, jeigu nekreipsime dėmesio į nuolatinius koalicijos išpuolius prieš prezidentę.
Kęstutis Masiulis yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
