Imperija kontratakuoja
Iš imperinių svajonių apie komunistinį pasaulį, o vėliau apie didžiąją Sovietų Sąjungą niekaip negalinti išsivaduoti Rusija eilinį kartą praranda įtaką. Turtinga ir demokratiška Europos Sąjunga paviliojo Rytų partnerystės šalis dar labiau suartėti. Buvusioms sovietinėms šalims siūloma Asociacijos sutartis, kuri tvirtesniais saitais surištų tarpusavio ekonomikas, o tuo pačiu padidintų valstybių nepriklausomybę nuo Maskvos.
Rusija įsiuto ir ėmė taikyti visas jai žinomas priemones, kad atgrasytų buvusias sovietines šalis nuo ryšių su Vakarais. Prieš Moldovą, Ukrainą, Gruziją, Armėniją pradėti naudoti botago ir meduolio principai. Arba nuolaidos energetikai, arba ekonominė blokada, prisidengiant bloga prekių ir paslaugų kokybe. Armėnija pasidavė, nes be Maskvos diktato, jai dar tenka galynėtis su nedraugiškais kaimynais – Turkija ir Azerbaidžanu. Tuo tarpu Moldovos vynas, kaip staiga paaiškėjo, nebeatitinka kokybės reikalavimų ir negali būti importuojamas į Rusiją.
Svarbiausia kova vyksta dėl Ukrainos. Ir pagrindiniai šios valstybės sunkumai dar ateityje. Nes net pasirašius Asociacijos sutartį, rezultatai pasijustų negreit, po 3 ar 5 metų, o Rusijos blokada duoda vaisių iškart. Įmonių bankrotai dėl prarastos rinkos, išaugęs nedarbas ir tada jau rusų demagogija: na va, ar nesakėm, kad nepakeliui jums su Jevropa?
Lietuvos žaidimas
Grįžkim į Lietuvą. Rusijai Lietuva jau irgi įsipyko. Maža to, kad grasina statytis naują atominę jėgainę, tąso didįjį „Gazpromą“ po teismus bei kuria dujų sektoriaus atskyrimo precedentą, tai dar ir yra draugystės su Ukraina flagmanai. Lietuvos diplomatai zuja po Europos Sąjungą ir agituoja už pagalbą ir draugystę su Ukraina. O dar Lapkričio susitikimas dėl Rytų partnerystės Vilniuje. Tai erzina Maskvą. Taip arti, ką tik buvusiame pavaldžiame „gubernijos mieste“, dėliojami Rusijos interesams nenaudingi susitarimai.
Šios drąsios politikos architektai Lietuvoje yra konservatoriai ir Prezidentė, kai socdemai garsėja baimingomis iliuzijomis, kad santykius su Rusija galima „perkrauti“. Kadangi dešiniuosius nuo Vyriausybės vairo pavyko nustumti, tai pagrindinė ašaka Rusijai liko Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl Rusijai būtina imtis visų įmanomų priemonių ir pakeisti Prezidentą.
Darbo partija mobilizuojasi prieš Prezidentę
Iš eilinės kelionės po Rusiją grįžęs Viktoras sušaukia pasitarimą Kėdainiuose ir per naktį sudėliojami valdžios pakeitimo planai.
Dar prieš mėnesį buvęs Seimo Pirmininkas V. Gedvilas gauna barti, kam jis per mažai užsiima destrukcija ir intrigomis. Akivaizdu, kad buvęs krepšinio treneris negabus mokinys, per ramus ir per silpnas Darbo partijos ideologiniame fronte. Seimo Pirmininko postas neišnaudojamas partijos interesams, negirdimas ir nustojo būti įdomus ne tik opozicijai, bet ir koalicijos partneriams, nors postas taip sunkiai iškovotas po derybų su socialdemokratais. Visai kas kita, jeigu Seimo Pirmininku taptų Vytautas Gapšys, va jis tai užkurtų pirtį Prezidentei. Nesvarbu, kad visam pasauliui keltų paskalas apie papuvusią Lietuvos politiką. Tačiau rugsėjį pradėjus rengti V. Gapšio inauguraciją (padarius jį partijos pirmininku ir ėmus reikalauti aukščiausios parlamentinės valdžios), paaiškėjo, kad aplinkybės labai nepalankios tokioms permainoms. Ne tik Prezidentė ir opozicija tam priešinasi, bet ir socialdemokratai negali iki tiek nusileisti.
Taigi į postą skiriama Loreta Graužinienė, kuri nors nėra pakankamai agresyvi ir neturi geros iškalbos, tačiau ypač paklusni ir atsidavusi Viktorui, todėl turėtų uoliai klausyti jo instrukcijų ir nekartoti pasitikėjimo nepateisinusio V. Gedvilio klaidų. Pagrindinė naujosios vadovės užduotis yra didinti įtampą su Prezidentūra, blokuoti Prezidentės įstatymų pataisas ir sudaryti įspūdį, kad Prezidentė negali likti antrai kadencijai. Jau naudojama retorika, kad Prezidentė yra autoritariška ir būtina tam priešintis. Prieš naujus Prezidento rinkimus bus labai svarbu visapusiškai išnaudoti Seimo instituciją kovai prieš D. Grybauskaitę.
Mūšis dėl Prezidentūros
Jeigu socialdemokratai neveiks ryžtingai per Prezidento rinkimus, L. Graužinienė gali būti alternatyvi kandidatė, nes lošti A. Paulausko korta yra garantuotas pralaimėjimas. Tam jau telkiami ir N. Venskienės šalininkai, kurie pakriko ir neteko lyderio, jų Madonai pabėgus į Ameriką. L. Graužinienė turės pasistengti neužgesinti violetinio laužo ir priartinti „Drąsos kelio“ rėmėjų simpatijas prie Darbo partijos. Darbo partijos veikėjai jau visiškai perėmė violetinę retoriką apie užvaldytą valstybę, klanus ir t.t.. Tokios legendos labai parankios ir šviesinant teisiamų asmenų biografijas bei užglaistant melagystes juodojoje buhalterijoje su šimtais gėdingų įrašų.
Lietuvoje vėl kryžiuojasi Rytų ir Vakarų interesai, tačiau mes esame tvirtai apsisprendę ir pasirinkę. Visi bandymai mūsų valstybės kursą pakreipti Maskvos naudai yra nepriimtini ir išdavikiški. Matyt, dar ne kartą turėsime įrodyti Rusijai, kad Kovo 11-oji nebuvo atsitiktinumas. Šiandien Lietuvai nedraugiškos atakos smaigalys nukrypo į būsimus Prezidento rinkimus. Iki pat kitų metų gegužės 25-osios laukia didelių įtampų metas.
