Pasaulyje politikos ir gyvenimo madas formuojančio laikraščio žurnalistai ir alaus ekspertai Biržus pažymi kaip istorinio alaus kelio prie Baltijos jūros atstovą. Rašoma apie dešimtis šiame krašte esančių alaus daryklų, kurios verda išskirtinio skonio ir technologijų alų.
Žinia tapo išskirtinė šalyje ir į antrą planą nustūmė Seime vykusias batalijas dėl biržiečiams aludariams gyvybiškai svarbių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, pagerinsiančių verslo ateitį.
Biržų vardo pasaulyje pristatymas turėtų baigti beviltiškai užsitęsusią vietos politikų, visuomenininkų ir samdomų ekspertų diskusiją dėl miesto įvaizdžio šalyje bei užsienyje.
Vietos artojas ir inteligentas seniai žino, kad kraštas prie Širvėnos ežero yra alaus tradicijų ir aludarių meka. Biržiečiams pagal Boriso Dauguviečio kūrinį pastatytas spektaklis „Žaldokynė“ yra kažkas panašaus į rusų savimonę formuojantį serialą „Septyniolika pavasario akimirkų“ apie žvalgą Štirlicą.
Mūsų krašte politika vykdoma aukštinat jo didenybę alų ir politikus nuo pjedestalo verčiant šūkiu, jog „neturi alaus bokalas tapti Biržų simboliu“.
Prieš dešimtmetį Biržai buvo žinomi kaip didžiausios Lietuvoje vykstančios aludarių šventės vieta. Paradoksalu, bet vietos politikai išsigando šios šventės ir atsisakė ją organizuoti.
Aludarystės tradicijų puoselėjimas ir propagavimas buvo perleistas muziejininkams ir patiems alaus daryklų savininkams. Būtina pasidžiaugti, kad šie žmonės egzaminą išlaikė ir į Biržuose organizuojamus alaus kelius plūsta turistai. Praeitais metais šis projektas šalyje gavo didžiausią įvertinimą bei patrauklumu nukonkuravo Druskininkų uždarą slidinėjimo areną.
Prieš septynerius metus rajono tarybos patvirtintame Biržų rajono strateginiame plėtros plane aludarystės tradicijų puoselėjimo tema buvo nustumta bene į dešimtąją vietą. Brangiai rajono biudžetui atsiėję konsultantai pasiūlė formuoti abstraktų Biržų, kaip svetingo ir ekologinės produkcijos krašto, įvaizdį. Laikas parodė, kad ši Biržų įvaizdžio kryptis nepasitvirtino.
Prieš savaitę Biržų pilyje pristatyto rajono plėtros iki 2015 metų atnaujinto strateginio plano pristatymo metu Biržų, kaip alaus krašto, įvaizdis eilinį kartą nustumiamas į užribį. Vėl siūloma Biržus pristatyti kaip abstraktų, beveidį kraštą.
Tikiu, kad amerikiečiai, atradę ir pasauliui Biržus pristatę kaip aludarių kraštą, atvers ir vietos politikų akis ar bent praplės jų akiratį.
Šį kartą posakis, jog „nereikia Amerikos atradinėti“, įgijo naują prasmę. Pati Amerika Biržus atrado...
- - -
Kęstutis Slavinskas yra Biržų rajono savivaldybės tarybos narys
