Dėmesys formaliam instituciniam pokyčiui užgožia esminę sporto teisinio reguliavimo naujieną – rudenį bus priimta ir nuo 2019-ųjų pradžios įsigalios naujoji sporto įstatymo redakcija. Šiuo metu pagrindinė valstybės sporto institucija yra Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tačiau departamento atstovai niekuomet neturėjo teisės balsuoti, priimti sprendimų aukščiausiame lygmenyje. Tai sukūrė gana daug įsisenėjusių sporto valdymo problemų. Pirmą kartą ministrė taps pagrindine sporto reikalų ambasadore, jai teks pareiga ir atsakomybė ginti ir vystyti šią visuomenės gyvenimo sritį.
Labiausiai sporto bendruomenei rūpi, ar keisis Vyriausybės požiūris. Šiandien sportininkai susiskaldę, emocingi, turintys tvirtą savo nuomonę ir nelinkę vieni kitiems nusileisti. Kartais asmeninės ambicijos ar nusiteikimas tampa pleištu, kuriam nuo šiol nebebus pagrindo – diskusija, kuri organizacija svarbesnė ir galingesnė, nebetenka prasmės. Visi bus vienodai svarbūs ir atsakingi pagal savo įgaliojimus.
Ne ką mažiau reikšmingi ir struktūriniai pasikeitimai. Pirmiausia, tai atskaitomybė ir skaidresnis valdymas. Ministerija bus sporto politiką formuojanti ir ją įgyvendinanti institucija, o ministrė asmeniškai atsakinga už sportą, turės viceministrą, kuruojantį šią sritį, taip pat atskirą ministerijos sporto skyrių.
Labiausiai sporto bendruomenei rūpi, ar keisis Vyriausybės požiūris.
Dabartinis Kūno kultūros ir sporto departamentas taps įstaiga ministerijoje viduje, gal kažkiek keisis ir jo pavadinimas, tačiau pokyčių principas – departamentas bus integruotas į ministerijos struktūrą. Daugelis dabartinių departamento darbuotojų toliau tęs savo darbus, o išnyks tik besidubliuojančios funkcijos, tai leis ir sutaupyti pinigų, ir pakviesti naujų šakinių kompetencijų turinčių specialistų. Jau šiuo metu ministerijos žinion perduodama visa sporto bazė, vyksta turto auditas, vertinama, kas ir kiek reikalinga.
Žiūrint į artimą ateitį pagrindinis pokyčių tikslas yra visuomenės fizinio aktyvumo didinimas, kur skiriamos fizinio aktyvumo ir profesionalaus sporto sritys. Abi jos turi sudaryti vientisą kūno kultūros ir sporto sistemą, nes sportas nėra tik didelio meistriškumo ugdymas, gal net priešingai – gerokai svarbiau daugiau dėmesio skirti vaikų ir suaugusiųjų švietimui, užimtumui, judėjimui, savijautai.
Kita vertus, ir fizinis aktyvumas, ir aukšto meistriškumo ugdymas yra tampriai susiję ir vienas kitą papildo. Turėdami tokius autoritetus kaip Arvydas Sabonis ar Virginijus Alekna galime įtikinti jaunimą pradėti sportuoti, tapti fiziškai aktyviais, treniruotis, o vėliau gal pasukti ir profesionalaus sportininko keliu. Būtent aktyvių vaikų skaičiaus didinimas yra viena iš priežasčių, kodėl sportui kuruoti pasirinkta artimai su švietimo ir mokslo sistema susijusi ministerija.
Jau žinoma, kad sveikatos gerinimui, fiziniam aktyvumui didės tikslinis finansavimas – iš akcizo, surenkamo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bus skiriama nebe 1, o 3 proc. šių tikslinių biudžeto pajamų. Tad sporto finansavimas neišvengiamai kasmet augs – ir šiuo procesu tiesiogiai bus suinteresuota naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Kęstutis Smirnovas yra Seimo narys.