Pagrindinė žinia akivaizdi – Sporto rėmimo fondo finansuojamiems projektams numatyta daugiau nei du kartus daugiau lėšų. Jeigu 2018 metais fondas sportui skyrė 6,69 mln. eurų, tai šiais metais įvairios sporto sritys sulauks 13,6 mln. eurų. Ministerija prognozuoja, jog 2020 metais parama išaugs iki 18,3 mln., o 2021 metais – net iki 19,6 mln. eurų.
Tačiau ne ką mažiau svarbi ir žinia, jog šios lėšos bus skirstomos pagal naują, skaidresnę tvarką. Ji numato proporcijas skirtingoms sporto sritims. Didžiausia dalis – 50 procentų lėšų – bus skiriama skatinant visų piliečių fizinį aktyvumą. 20 procentų numatyta sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, 15 procentų –renginių organizavimui, 10 procentų – sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, o likę 5 procentai – kvalifikacijos tobulinimui.
Kodėl taip išskirstyti prioritetai?
Manau, tai bene svarbiausia naujojo Sporto įstatymo naujovė – sportas nuo šiol yra ir bus ne tik profesionalų veiklos sritis, o gerokai didesnės visuomenės dalies (idealiu atveju – visų piliečių) veikla. Ar taip aukojami profesionalūs sportininkai? Anaiptol! Visos visuomenės, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas kaip tik didins susidomėjimą, atvers naujus finansavimo šaltinius, neleis sportui būti tik siauros nišinės visuomenės dalies rūpesčiu.
Kitas dalykas, jog palyginamieji duomenys signalizuoja apie itin prastą visuomenės sveikatos būklę, itin menką fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui, 2018 metų visoje Europos Sąjungoje renkamais palyginamaisiais „Eurobarometro“ duomenimis, pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių narių. Lietuvoje niekada nesimankština daugiau nei pusė – net 51 procentas – gyventojų. Tai beveik 4 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Suomijoje, kur nesimankština vos 13 procentų gyventojų, ar Švedijoje (15 procentų), Danijoje (20 procentų). To pasekmes jaučiame įvairiose srityse – pavyzdžiui, didelė dalis į karo tarnybą kviečiamų jaunuolių dėl fizinės sveikatos būklės pripažįstami netinkamais tarnybai.
Sportas nuo šiol yra ir bus ne tik profesionalų veiklos sritis, o gerokai didesnės visuomenės dalies (idealiu atveju – visų piliečių) veikla.
Šių metų naujovė – tai specialus dėmesys neįgaliųjų sportui. Įvairias negalias turinčių asmenų fiziniam aktyvumui, sportinei veiklai jau 2019 metais skiriama ne mažiau kaip 10 procentų pagal proporcijas skirstomų fondo lėšų. Tai vėl nauja galimybė įtraukti visus visuomenės narius, nepaliekant užmarštyje tūkstančių Lietuvos piliečių. Kartu tai ir paskata daugiau dėmesio skirti infrastruktūros pritaikymui, sporto renginių integravimui, bendrų idėjų įgyvendinimui.
Jau artimiausiu metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbs kvietimus sporto organizacijoms teikti paraiškas pagal naująją tvarką – tai taps profesiniu išbandymu tiek sporto reikalus pradėjusiai kuruoti naujojo ministro komandai, tiek ir pačiai sporto bendruomenei. Atkreipčiau dėmesį, jog naujoji tvarka numato, jog projektai bus vertinami balais – 30 balų bus skiriama už aktualumą ir svarbą, 25 balų už veiksmingumą, poveikį ir tęstinumą, 20 balų už finansinį ir ekonominį pagrindimą, 15 balų už projekto valdymą, o 10 balų už kitus specialiuosius kriterijus.
Nors naujoji tvarka reikalaus iš sporto organizacijų naujai įvertinti savo veiklas, kritiškai apmąstyti jų poveikį ir naudą visuomenei, kaštų struktūrą, tačiau tikiu, kad per paraiškoms paruošti ir pateikti skirtą terminą visi klausimai bus išspręsti ir jau netrukus ateisiantį pavasarį visa visuomenė pajus pasikeitusio ir dukart išaugusio sporto rėmimo lėšų rezultatus kiekvienoje savivaldybėje.
Kęstutis Smirnovas yra Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
