Nesumeluosiu sakydamas, kad girininkai yra tie žmonės, ant kurių laikosi visas šalies miškininkystės ūkis. Jie yra arčiausiai miško ir su juo nuolat, diena iš dienos dirba tiesiogiai.
Tai tie žmonės, kurie juos tvarko, prižiūri, įdeda daug darbo, kad mes, paprasti piliečiai, galėtume mėgautis gamtos užuovėja, juos pažintų ne tik užsienio šalių turistai, bet ir mūsų jaunimas. Tai tie žmonės, kurie kelia inkilus, sodina sodinukus, geni medžius ir atlieka kitus įvairius miško ūkio darbus.
Apmaudu, kad būtent ant jų kartais bandoma nustumti naštą „išvežti“ urėdijų valdymo aparatą: tiksliau ne vieną, o net 42 valdymo aparatus. Nustačius urėdijų skaičių įstatymu, bet kokie jų struktūros pakeitimai gultų ant žemiausios grandies – girininkų – pečių. Kitaip tariant, tiesiogines ūkininkavimo funkcijas vykdančių žmonių mažėtų, o 42 urėdijų valdymo aparatas liktų toks pat.
Nustačius urėdijų skaičių įstatymu, bet kokie jų struktūros pakeitimai gultų ant žemiausios grandies – girininkų – pečių. Kitaip tariant, tiesiogines ūkininkavimo funkcijas vykdančių žmonių mažėtų, o 42 urėdijų valdymo aparatas liktų toks pat.
Miškų sritį kuruojančiam viceministrui ir generaliniam urėdui duotas pavedimas rasti sprendimą, kaip atkurti sunaikintas girininkijas. Norėčiau, kad rengiant pasiūlymus būtų įtrauktos ir profsąjungos, ginančios miškininkų interesus. Pateiktas pasiūlymas bus viešai pristatytas.
Ypač dažnai šiomis dienomis yra spekuliuojama girininkų jausmais, esą nepritariant Miškų įstatymo pataisoms bandoma sugriauti esančią situaciją. Bauginama, kad girininkai neteks darbo vietų. Viskas yra priešingai – taip bandoma išlaikyti skęstantį laivą.
Noriu priminti, kad per pastaruosius penkerius metus miškų urėdijose dirbančių specialistų skaičius sumažėjo 11 procentų – iki 2011 etato. Kas nukentėjo labiausia? Didžiausias mažinimas vyko atleidžiant girininkijose, kurios yra pagrindinis ūkininkavimo vienetas valstybiniuose miškuose, dirbančius specialistus.
Lietuvos aplinkosaugos strategijos veiksmų programoje pabrėžta, kad vienas iš aplinkosaugos prioritetų yra didinti mūsų šalies miškų plotus. Tačiau kas juos prižiūrės?
Miškininkų ūkio laivas sunkiai pakelia 42 urėdijas ir jų valdymo aparatus, o laivo keliamoji jėga – girininkai tai sunkiai paveža. Jų atlyginimai yra maži, darbo daug, o girininkijų skaičius, norint išlaikyti 42 dideles urėdijų komandas, nuolat mažinamas.
Drąsiai galiu teigti, kad kuo daugiau urėdijų ir jose dirbančių „administratorių“, tuo labiau pamažu mažėja girininkų, pateikiami vis prastesni veiklos, finansiniai rodikliai – net 5 urėdijos jau dabar rodo neigiamus rodiklius.
Todėl noriu kreiptis į savo kolegas ir paklausti, ar ir toliau leisime, kad asmeninės ambicijos, ryšiai ir pažintys gramzdintų miškų ūkio laivą? Sprendimus turi priimti politikai, tačiau tik remdamiesi ekspertų rekomendacijomis.
Kęstutis Trečiokas yra aplinkos ministras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas
