Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kartu su Vaikų globos namų profesinės sąjungos susivienijimu surengė apskritojo stalo diskusiją. Siekta suburti visus, kuriems rūpi globos įstaigose augančių vaikų likimas ir su socialiniais partneriais aptarti globos įstaigų perspektyvas, atkreipiant dėmesį tiek į šiose įstaigose globojamų vaikų, tiek į su jais dirbančių darbuotojų problemas, pasidalyti patirtimi, kaip rasti optimaliausius šių problemų sprendimo būdus.
Susivienijimo pirmininkė V. Konovalovienė pristatė esamas socialines ir ekonomines problemas vaikų globos namuose. Apie ugdomų vaikų psichinę sveikatą kalbėjo doc. S. Lesinskienė. Prof. I. Leliūgienė išreiškė susirūpinimą dėl vaikų globėjų kvalifikacinio pasiruošimo šiam sunkiam ir atsakingam darbui. Daug diskusijų sukėlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatytos vaikų globos namų deinstitucionalizacijos strateginės gairės.
Diskusija išryškino nemažai vaikų globos problemų. Norėdami tapti socialiai atsakinga valstybė jau šiandien turime siekti, kad Lietuvos vaikai gyventų šeimose. Todėl rengiamoje ministerijos strategijoje žymiai didesnis vaidmuo turi būti skiriamas profesionaliai pagalbai šeimai, ketinančiai auginti arba auginančiai vaikus, prevenciniam darbui, konsultacijoms, pedagoginei psichologinei pagalbai, vaikų dienos centrams, darbui su socialinės rizikos šeimomis, teikiamų socialinių paslaugų kokybės kontrolei, bendruomenės įtraukimui į minėtą darbą. Šiandien tenka pripažinti, kad darbas su vaikų globėjais, globėjų rengimas, jų motyvacija yra nepakankami. Būtina didesnė parama asmenims, norintiems steigti šeimynas. Apie situaciją vaikų globos įstaigose negalima spręsti iš pavienių sudėtingų atvejų, kurie nuolat eskaluojami žiniasklaidoje. Vaikų globos namuose šiuo metu dirba daug profesionaliai parengtų socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų, su kuriais būtina diskutuoti, sudaryti jiems palankias sąlygas steigti šeimynas.
Mano galva, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengdama vaikų globos namų pertvarkos strategiją pirmiausiai turi peržiūrėti ir nustatyti bazinį teikiamų socialinių paslaugų krepšelį, reikalavimus paslaugų kokybei ir jos kontrolei, įvertinti lėšų poreikį bei šalies finansinės galimybes, kad remiantis strateginiais dokumentais kiekviena savivaldybė galėtų įvertinti savo esamą situaciją ir parengti socialinių paslaugų bendruomenėje optimizavimo strategiją. Norėdami efektyvių pokyčių turime veikti ryžtingai, daugiau diskutuoti, kad šiam procesui kuo geriau būtų pasiruošta ir užtikrinta kiekvienam vaikui teisė turėti laimingą vaikystę.
