Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens renginys „Užimtumo skatinimo veiksniai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto iniciatyva.
Vienas iš strateginių ES tikslų – pasiekti, kad 2020 metais 20–64 metų amžiaus žmonių užimtumas išaugtų nuo 69 iki bent 75 proc. Šiuo metu nedarbas tebėra viena skaudžiausių problemų visoje Europoje. Darbo neturi daugiau kaip 26 milijonai europiečių, iš jų 5,5 milijono – jaunimas.
Daugiausia jaunų bedarbių
Ypatingai bloga jaunimo padėtis darbo rinkoje. Jaunų žmonių iki 25 metų vidutinis nedarbas ES siekia 23,3 proc. – taigi, du kartus viršija bendrąjį nedarbo lygį, kuris sudaro 11 procentų. ES šalyse jaunimo nedarbas svyruoja nuo 7,7 iki 61,5 proc.
Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį, Laszlo Andoras pažymėjo, kad Lietuvoje jaunimo nedarbo problema politiniu lygmeniu vertinama labai rimtai. „2011 metais jaunimo nedarbas Lietuvoje pasiekė 32 proc. ir per labai trumpą laiką jums pavyko sumažinti iki 22,5 proc. šių metų antrajame ketvirtyje. Jūs esate užsibrėžę sumažinti jaunimo nedarbą iki 16 procentų 2020 metais. Norėčiau jus pasveikinti su tokiais įsipareigojimais“, – sakė L.Andoras.
Šiuo metu nedarbas tebėra viena skaudžiausių problemų visoje Europoje. Darbo neturi daugiau kaip 26 milijonai europiečių, iš jų 5,5 milijono – jaunimas.
Sprendžiant nedarbo problemas EK valstybėms narėms yra pateikusi specifines rekomendacijos, jos raginamos tobulinti teisės aktus, užtikrinti efektyvesnį užimtumą, mokymo programas pritaikyti darbo rinkos poreikiams. Kaip vieną iš konkrečių priemonių L.Andoras pristatė Jaunimo garantijų iniciatyvą, pagal kurią būtų užtikrinama jaunimui galimybė gauti darbo pasiūlymų, mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę.
Jaunimui trūksta įgūdžių
Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkai ypač daug dėmesio skyrė nedirbančių, nesimokančių arba nedalyvaujančių profesiniame mokyme jaunų žmonių problemoms. Atsiranda didžiulis pavojus, kad per daug jaunimo Europoje nedirbs pernelyg ilgai ir nebegalės sėkmingai iš naujo integruotis į darbo rinką. Tokiu būdu Europoje gali atsirasti prarastoji karta. Mūsų šalyje toks jaunimas sudaro 10–14 proc. Dėl to Vilniuje vykusioje konferencijoje daug kalbėta apie būtinumą tobulinti ES valstybių nacionalines švietimo sistemas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.
„Nors Europoje bedarbystės skaičiai nemaži, tačiau laisvų darbo vietų taip pat yra daug. Yra paskaičiuota, kad 2015 metais informatikos sektoriuje bus net milijonas neužpildytų darbo vietų. Tai reiškia, kad nesugebėjome numatyti ateities darbo rinkos poreikių“, – kalbėjo Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato A direktorato direktorius Pierre'as Mairesse'as. Jis pabrėžė, kad svarbu numatyti Europos darbo rinkos poreikį ateityje, o mažinant nedarbą, Europa turi susitelkti į švietimą ir profesinį mokymą.
„Pastebima, kad įgiję aukštąjį išsilavinimą, jaunuoliai neturi įgūdžių. Būtina pasiekti, kad jaunimas mokytųsi tų gebėjimų ir įgytų tas kvalifikacijas, kurios būtų naudingos darbo rinkoje“, – sakė P.Mairesse'as. Jaunimo profesinio švietimo srityje reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp švietimo, socialinių reikalų ir darbo ministerijų. Taip pat nemenką vaidmenį čia vaidintų bendradarbiavimas tarp švietimo institucijų ir verslo pasaulio. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu galėtų būti verslo įmonių įsipareigojimas sukurti papildomas darbo vietas besimokančiam jaunimui.
Gerąja patirtimi kovojant su jaunimo nedarbu pasidalijo Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų Socialinių reikalų ir užimtumo komiteto pirmininkė Brigitte Van Der Burg. Nyderlanduose nedarbo neturi 12 proc. jaunų olandų, nors pastaruoju metu tas skaičius didėja. Šalyje labai išplėtota stažuočių ir gamybinės praktikos sistema, o socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį gamybinės praktikos sistemoje. Be to, Nyderlandų institucijoms mokyklos nebaigusių asmenų skaičių pavyko sumažinti iki vos 3 proc.
Rekomendacijos, kaip veikti toliau
Seime vykęs ES parlamentų komitetų pirmininkų susitikimas darbą baigė priimdamas išvadas. Dokumente ES valstybės skatinamos kuo greičiau parengti konkrečius valstybinius jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus.
Iniciatyvos įgyvendinimas turėtų būti stebimas ir vertinamas per nacionalines reformų programas ir ši iniciatyva turėtų būti integruota į aktyvią darbo rinkos politiką. Aptariant ES Užimtumo gairių įgyvendinimo klausimus teigiama, kad kova su socialine atskirtimi turėtų būti neatskiriama užimtumo ir socialinės politikos dalis, o ES valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti galimybių įsidarbinti labiausiai atitrūkusiems nuo darbo rinkos asmenims kūrimui. Aptariant imigracijos problemas susitikimo dalyviai paragino Europos Komisiją parengti studiją apie tai, kokį poveikį augantys imigracijos srautai turės Europai. Daugumai naujųjų ES narių aktuali „protų nutekėjimo“ problema turėtų būti sprendžiama ne tik nacionaliniu, bet ir Europos lygmeniu.
Daugeliui jaunų žmonių svarbiausias sėkmės darbo rinkoje veiksnys yra ankstyva pradžia darbo rinkoje, kuri vėliau padeda lengviau pereiti prie darbo visu etatu ir nuolatinių darbo sutarčių.
Olandų patirtis – pavyzdys kitoms šalims
Daugelio valstybių atstovų susidomėjimo sulaukė konferencijoje pristatyta Nyderlandų profesinio rengimo ir mokymo sistema. „Daugeliui jaunų žmonių svarbiausias sėkmės darbo rinkoje veiksnys yra ankstyva pradžia darbo rinkoje, kuri vėliau padeda lengviau pereiti prie darbo visu etatu ir nuolatinių darbo sutarčių.“ Ši EBPO citata tik patvirtina didelį Nyderlandų švietimo sistemos pranašumą, grindžiamą pameistrystėmis ir stažuotėmis.
Jaunieji olandai, įgiję pradinį išsilavinimą (4−12 metų amžiaus grupė), švietimą gali tęsti pagal vieną iš dviejų krypčių.
Vidurinis profesinis rengimas
Siekdami vidurinio išsilavinimo apie 55 proc. moksleivių renkasi profesinio rengimo kryptį. Šią kryptį pasirinkę moksleiviai rengiami daugeliui įvairių profesijų nuo frančizės vadybininkų iki mechanikų ar slaugytojų padėjėjų įvairiuose sektoriuose: žemės ūkio, inžinerijos, technologijos, sveikatos priežiūros ir ekonomikos. Šią kryptį pasirinkę moksleiviai dar gali rinktis du kelius (siekdami įgyti reikiamą kvalifikaciją):
a) tradicinį profesinį mokymą arba į profesiją orientuotą kelią. Jį renkasi apie 55 proc. moksleivių. Profesinio mokymo procese praktiniai mokymai sudaro nuo 20 proc. iki 60 proc.
b) profesinį mokymą mokslus baigiant vienu metu arba padieniui, kurį renkasi apie 45 proc. mokinių. Šis mokymas vykdomas pameistrystės pagrindu, praktiniams mokymams skiriama daugiau nei 60 proc. laiko. Pagal šią mokymosi kryptį rengiami keturių lygių darbuotojai: nuo padėjėjų (1 lygis) iki viduriniojo lygio vadovų (4 lygis). Ši kryptis puikiai tinka mokiniams, kurie būtų metę labiau teorija pagrįstus mokslus. 1 lygis žymi bazinę kvalifikaciją. Įgijus bazinę kvalifikaciją, arba kai mokiniui sukanka 18 metų, mokyklos lankymas nebėra privalomas.
Socialinių partnerių vaidmuo viduriniam profesiniam rengimui ir mokymui yra ypač svarbus, nes įmonės turi suteikti mokomosios praktikos ir pameistrystės vietas ir taip apmokyti darbui. Kartu su mokyklomis ir suinteresuotosiomis institucijomis socialiniai partneriai dalyvauja rengiant mokymo programas bei kvalifikacijos reikalavimų apibrėžimus. Už egzaminavimą atsakingos švietimo institucijos.
Pastebima tradicinio profesinio mokymo ir profesinio mokymo mokslus baigiant vienu metu arba padieniui sąveika, pvz., krizės laikotarpiu daugiau mokinių rinkosi labiau teorinę kryptį, nes nebuvo pakankamai pameistrystės vietų.
Aukštasis išsilavinimas
Bendrąjį vidurinį išsilavinimą renkasi 40 proc. mokinių. Aukštasis profesinis švietimas apimą ir profesinį rengimą.
Aukštąjį profesinį išsilavinimą teikia taikomųjų mokslų universitetai. Šiose mokslo institucijose siūlomos įvairių dalykinių sričių ketverių metų bakalauro studijų programos. Teikia teorinius ir praktinius mokymus tų specialybių atstovams, kurioms reikalingas arba naudingas aukštesnė profesinė kvalifikacija. Stažuotės, iš esmės, yra švietimo programų dalis.
Užribis
Apie 5 proc. mokinių nėra pajėgūs mokytis profesinėse mokyklose, jais rūpinamasi specialiose, profesinį orientavimą taip pat teikiančiose švietimo įstaigose, kur jiems stengiamasi suteikti darbo rinkai reikalingų įgūdžių.
Dar viena tema, reikalaujanti ypatingo dėmesio, ypač talentingi mokiniai, kuriems švietimo sistema turi suteikti galimybę tobulėti.
Taigi Nyderlandai turi labai išplėtotą stažuočių ir gamybinės praktikos sistemą, o socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį gamybinės praktikos sistemoje. Be to, Nyderlandų institucijoms mokyklos nebaigusių asmenų skaičių pavyko sumažinti iki vos 3 proc. Belieka tikėtis, kad ir Lietuvoje bus imtasi neatidėliotinų veiksmų švietimo sistemai pertvarkyti.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė
