Minėto darbo ėmėsi prof. T.Davulio vadovaujama Lietuvos mokslininkų grupė, siekianti sukurti tvarų socialinio draudimo modelį. Taip pat grupė teiks siūlymus ir dėl darbo santykių bei socialinės apsaugos teisės aktų tobulinimo tam, kad būtų didinamas užimtumas, gerinamas darbo santykių reguliavimas, skatinamos investicijos ir darbo vietų kūrimas.
Mokslininkai 2014 metais išsamiai išnagrinėjo esamą situaciją, identifikavo problemas, išanalizavo kitų valstybių gerosios praktikos pavyzdžius. Atliktas darbas bei siūlomi sprendimai buvo nuolat pristatomi visuomenei viešinimo renginiuose bei specialiai tam sukurtame interneto puslapyje (www.socmodelis.lt), o projekto pabaigoje numatyta parengti ir konkrečius teisės aktų projektus.
Reikšmingas darbas sulaukė puolimo
Praėjusių metų gruodžio mėnesį, darbams dar nesibaigus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo supažindintas su nuveiktais darbais. Pristatytos numatomos pokyčių kryptys – socialinio draudimo, užimtumo, darbo santykių ir skurdo mažinimo srityse.
Čia prasidėjo netikėtas puolimas žiniasklaidoje. Iš pradžių – siūlymai, pasirodo, netinkami. Galiausiai – koncepcija pernelyg primena Seime patvirtintas gaires. Rezultatas – nedaug trūko iki skandalo. Susidaro toks įspūdis, kad ieškoma būdų prikibti prie smulkmenų, kad šis reikšmingas darbas būtų nuvertintas ir sustabdytas.
Labai keista, kad viešai deklaruojame mokslinių ir socialinių partnerių svarbą, įtraukiant į esminių sprendimų priėmimo procesą, o kai visa tai daroma, imamės kaltinimų dėl atskirų idėjų, pamiršdami iškeltus tikslus, strateginį mąstymą bei kuriamą visumą, kuri turi garantuoti mums šviesesnę ateitį.
Politikai ir mokslininkai sutaria – pokyčiai būtini
Nesiimu spręsti klausimų dėl ES finansuojamo projekto apimties ir kainos, kuri, kiek žinoma, nustatyta viešo konkurso projektui būdu, tai – kitų institucijų kompetencija. Žinau tik, kad visame pasaulyje tokie darbai nepigiai kainuoja.
Jeigu tarpiniai prof. R.Lazutkos pasiūlymai dėl naujų mokesčių ir buvo pertekliniai, užmirštama, kad mokslininkai turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę.
Valstybės tarnautojų vaidmuo projekte taip pat bus įvertintas, nors sunkiai įsivaizduoju, kad tokio pobūdžio projektai būtų vykdomi be jų. Lankstesnių darbo santykių stoka – sena Lietuvos problema, kurią seniai reikėjo išspręsti, bet, vos tik pateikus konkrečius siūlymus, kilo pasipriešinimas naujovėms, nors visi svajojame apie Lietuvą, kurioje galima ne tik dirbti, bet ir užsidirbti.
Jeigu tarpiniai prof. R.Lazutkos pasiūlymai dėl naujų mokesčių ir buvo pertekliniai, užmirštama, kad mokslininkai turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę.
Kita vertus, turbūt dar minėtose gairėse įtvirtintas siekis ir mokslininkų teikiamas siūlymas iš valstybės biudžeto mokėti bazinę pensiją, nekelia principinio nepritarimo, nes nereiškia mokestinės naštos didinimo, o tik jos perskirstymą.
Manau, kad Vyriausybė, vertindama pasiūlymus dar platesniame, šalies finansinio tvarumo kontekste, priims ir atsakingai svarstys projekto grupės (bet ne atskirų jos narių) siūlymus. Ir pagaliau dėl priekaištų, jog parengti siūlymai daug kur sutampa su Seime patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėmis. Ar tai blogai? Tai tik dar kartą patvirtina ir politikų, ir mokslininkų bendrą išvadą, kad pokyčiai yra būtini. Taigi, pažvelgę tiesai į akis, kibkime kartu į darbą, nedarydami dirbtinių kliūčių, o teikdami konstruktyvius siūlymus.
Kristina Miškinienė yra socialdemokratė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
