Didelį nerimą Europoje kelia jaunimo nedarbas, kuris yra 2 kartus didesnis negu suaugusiųjų. Apie 6mln. jaunų žmonių iki 25 metų neturi darbo. Atskirose Europos Sąjungos šalyse nedarbas gerokai skiriasi: nuo 4,8 proc. Austrijoje, 5,4 proc. Vokietijoje iki 17,5 proc. Portugalijoje ir 26,3 proc. Ispanijoje. Lietuvos Darbo biržos duomenimis, šių metų gegužės 1 d. registruota 213,4 tūkst. bedarbių, iš jų 23,6 tūkst. – jaunimas iki 25 metų amžiaus, nedarbo lygis sudarė 11,5 proc.
Nors krizė suvaldyta ir ekonomika iš lėto atsigauna, situacija mūsų valstybėje vis dar nėra džiuginanti, nes išlieka didelis nedarbas, 30 proc. Lietuvos gyventojų gyvena skurdžiai, daug jaunų žmonių emigravo, lieka sumažintas viešojo sektoriaus darbuotojų užmokestis, įšaldytos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Pradedanti pirmininkauti Europos Taryboje Lietuva daug dėmesio skiria šioms aktualioms problemoms.
Šių metų pradžioje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, įvertinęs tai, kad Lietuva viena iš labiausiai nukentėjusių nuo 2008 metų ekonominės krizės valstybių Europoje, sudarė tarpžinybinę darbo grupę gyventojų užimtumo problemoms spręsti.
Kas didina nedarbą?
Tarpžinybinė darbo grupė suformavo Nacionalinės užimtumo didinimo 2014-2020 m. strategijos gaires. Pagrindinės jų kryptys pristatytos Seime vykusioje konferencijoje, kurioje įvardintos šios nedarbo priežastys:
- viešas ir privatus sektorius nesukuria pakankamai darbo vietų;
- darbo jėgos kvalifikacija neatitinka paklausos;
- mūsų šalis susiduria su demografiniais iššūkiais ir emigracijos problemomis,
-trūksta ekonominės, fiskalinės, švietimo, socialinės politikos suderinamumo.
Laukia dideli iššūkiai
Tai kelia didelius iššūkius mūsų šaliai. Konkrečios priemonės iki 2020 m. turi užtikrinti verslo aplinkos indekso (easy of Doing Business) pagerėjimą taip, kad Lietuva iš 27 vietos pasaulyje pakiltų į 15, kad būtų sukurta apie 150 tūkst. naujų darbo vietų, kad į šalį pritrauktų privačių investicijų apimtis padidėtų nuo 43 mlrd. (2012 m.) iki 56 mlrd. litų (2020 m.), kad 2020 m. savarankiškai dirbančių asmenų dalis nuo visų užimtų gyventojų padidėtų iki 13 proc. nuo šiuo metu esamų 9 proc. Tikiuosi, kad Vyriausybė operatyviai, ryžtingai ir efektyviai imsis gerinti ekonominę ir socialinę situaciją, nes visi laukia konkrečių veiksmų.
Nuo verslo forumų savivaldybėse iki ES paramos
Įvertinus nedarbo skirtumus įvairiose Lietuvos savivaldybėse, Ūkio, Žemės ūkio, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ir kitos ministerijos turi imtis bendrų veiksmų ir ypatingą dėmesį skirti toms savivaldybėms, kur didžiausias nedarbas, daug socialinių išmokų gavėjų.
Manau, kad numatomos priemonės užimtumui didinti turi būti aktyviai svarstomos verslo forumuose kiekvienoje savivaldybėje, aptariant palankias sąlygas verslo plėtrai, numatant galimybę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybės ar savivaldybės nenaudojamą turtą, teikiant kitą pagalbą bei konsultacijas sutarčių sudarymo dėl darbo vietų steigimo klausimais, padedant surasti užsienio investicijų, rengiant ir perkvalifikuojant darbuotojus pagal darbo rinkos poreikius.
Žinoma, verslo forumų diskusijos savivaldybėse ir užimtumo didinimo priemonių paieška neturėtų baigtis tik kalbomis. Būtina, kad, viešai aptarus užimtumo didinimo priemones, būtų priimti atitinkami ne tik savivaldybių Tarybų, bet ir Regionų plėtros tarybų sprendimai, o Vyriausybė, juos apibendrinus, numatytų ES paramą ekonominiam regionų augimui, steigiant naujas darbo vietas.
Visos Europos bendras tikslas
Seime vykusiame susitikime su Europos Parlamento Užimtumo komitetu bei ES valstybių Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetų pirmininkų konferencijoje Dubline daug kalbėjome apie būtinumą šalių narių Vyriausybėms aktyviai įgyvendinti europines „Jaunimo garantijų“, „Stažuočių“ ir kitas iniciatyvas, aktyviai taikyti visuomenei naudingus darbus, kad jaunimas ir kiti bedarbiai neprarastų darbo įgūdžių. „Pramonės politika turi skatinti tvarų ekonomikos augimą“,-kalbėjo Europos užimtumo komisaras Laslo Andoras. Ypatingai svarbu peržiūrėti profesinį orientavimą ir specialistų rengimą, atsižvelgiant į rinkos poreikius. Reikia ugdyti jaunų žmonių verslumą. Būtina suteikti realią paramą smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Reikia išnaudoti Rytų Europos valstybių verslo galimybę tapti prekybos tarpininkais tarp ES ir trečiųjų šalių. Tikimasi, kad smulkaus ir vidutinio verslo vystymas turi tapti visų valstybių ekonomikos pagrindu. Europos komisija taip pat skatina smulkų ir vidutinį verslą aktyviai dalyvauti inovacijų programoje. Svarbu, kad inovacijos, mokslo tiriamieji darbai būtų panaudoti praktikoje ekonomikos augimui ir, aišku, darbo vietų kūrimui.
Tikiuosi, kad visų valstybės, regionų, savivaldybių institucijų vadovai supras, kaip svarbu didinti užimtumą ir imsis aktyvių veiksmų savo institucijose. Konkurencingos ekonomikos kūrimas, naujų darbo vietų steigimas turi tapti mūsų valstybės prioritetu, kad kiekvienas Lietuvos žmogus galėtų dirbti ir užsidirbti, oriai gyventi savo šalyje.
Kristina Miškinienė, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
