Suprantu, kad valstybė turi daug finansinių įsipareigojimų, bet esant dabartinei demografinei situacijai reikia ne žodžiais, o ir veiksmais bent minimaliai teikti pagalbą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Karštas maistas pradinukams mokyklose būtų reali pagalba dirbančioms jaunoms šeimoms, kurių pajamos Lietuvoje dažniausiai kuklios.
Daug valstybių, esant mažam vaikų gimstamumui, ieško įvairių būdų, padedančių šeimoms auginti vaikus, teikia nemažai lengvatų daugiavaikėms dirbančioms šeimoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi rūpintis ne vien pensijomis, bet ir keisti valstybės požiūrį į pagalbą kiekvienai šeimai arba asmeniui, auginantiems vaikus. Kitos valstybės tai jau suprato. Tikiuosi, kad ir pas mus taip bus.
Latviai, atsigavę po krizės, pagal savo finansines galimybes skyrė iš valstybės biudžeto lėšų visų pirmokų ir antrokų nemokamam maitinimui, o savivaldybės iš savo biudžeto – 3 ir 4 klasių pradinukams. Daug valstybių, esant mažam vaikų gimstamumui, ieško įvairių būdų, padedančių šeimoms auginti vaikus, teikia nemažai lengvatų daugiavaikėms dirbančioms šeimoms.
Realiai paremsime šeimą
Su kolegomis teikdami šias įstatymo pataisas norėjome, kad žengtume pirmą realų žingsnį įgyvendindami šeimos rėmimo ir palaikymo politiką. Tai būtų nors minimali pagalba jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, o kartu ir gimstamumo didinimas, skatinimas auginti vaikus būtent čia, Lietuvoje, ir neemigruoti. Kaip tai svarbu esant dabartinei demografinei situacijai šalyje visi žinome.
Šeimos su mokykliniais vaikais – visgi labiausiai pažeidžiama kategorija Lietuvoje (ne pensininkai), nes negali daryti mitingų, juk dirba nepakeldami galvos.
Be to, tai sudarytų palankias sąlygas tėvams derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Mama kartu su vyru auginanti 2 vaikus, perskaičiusi žinutę apie šią pataisą spaudoje man parašė:
„Mes abu su vyru su aukštaisiais išsilavinimais dirbam nuo ryto iki vakaro, kad galą su galu sudurtume. Šeimos su mokykliniais vaikais – visgi labiausiai pažeidžiama kategorija Lietuvoje (ne pensininkai), nes negali daryti mitingų, juk dirba nepakeldami galvos. Visos šeimos praktiškai turi būsto paskolas, augina vaikus – ateities kartą. Padėkite mums likti Lietuvoje.“ Ar neturime išgirsti šio šauksmo?
Mažinsime patyčias mokyklose
Nemažiau svarbus argumentas nemokamai maitinti visus mažuosius mokinukus yra socialinės atskirties mažinimas ir diferenciacija tarp mokinių grupių. Dabar nemokamai mokyklose maitinami tik socialiai remtinų šeimų vaikai.
Turime pasirūpinti, kad nemokamas maitinimas nevirstų skurdesnėmis sąlygomis gyvenančių mokinių pažeminimu.
Turime pasirūpinti, kad nemokamas maitinimas nevirstų skurdesnėmis sąlygomis gyvenančių mokinių pažeminimu. Dėl to jie neretai patiria patyčias, bendraudami su bendraamžiais jaučia diskomfortą, psichologinę įtampą ir todėl neretai apskritai atsisako eiti į mokyklos valgyklą nemokamų pietų.
Tai ypač matyti kaimo mokyklose, kur du trečdaliai vaikų yra kviečiami nemokamų pietų, o kitiems pasakoma, kad jiems nepriklauso. Jei maitintume visus vienodai, tokių konfliktinių situacijų nebūtų.
Sveika mityba – sveikas vaikas
Neturėtume užmiršti ir vaikų sveikatos. Teisinga, sveika mityba augančiam organizmui yra labai svarbi. Tėvelių pietums skirtus pinigus dalis vaikų pakeliui į mokyklą išleidžia visai kitiems pirkiniams, o jei mama ir įdeda pavalgyti – tai gal kokį sumuštinį, kuris tikrai negali atstoti karšto maisto.
Norėdami, kad jaunoji karta augtų sveika, turime vaikams ugdyti sveikos mitybos įpročius, rūpintis sveika, kokybiška mityba.
Vaikų gerovės ir sveikatos nepamatuosi eurais
Priėmus įstatymo pataisas nemokamą maitinimą papildomai gautų apie 94 tūkstančius mokinių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, kad iš valstybės biudžeto papildomai 2016 metais reikėtų skirti 9 milijonus eurų, mokyklų steigėjai patiekalų gamybos išlaidoms turėtų skirti 2,2 milijono eurų.
Pažymėtina, kad savivaldybės nemažai mokinių maitinimui skirtų lėšų nepanaudoja ir grąžina valstybės biudžetui, todėl tikėtina, kad realiai papildomos išlaidos maitinimui būtų gerokai mažesnės, o savo lėšų papildomai savivaldybėms skirti nereikės, nes jos sutaupo nemažai lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisos dar bus svarstomos Seime. Tikiuosi, kad mums pavyks žengti pirmą žingsnį realios pagalbos jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, link.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
