Priimant įstatymą, kilo įvairių diskusijų, tačiau visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad suteikti daugiau laiko tikrai reikėjo.
Birželio pabaigoje „Sodros“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė – apie pusė dirbančiųjų (tai yra apie 500 tūkst. šalies gyventojų!) dar nepriėmė šio kiekvienam asmeniškai svarbaus sprendimo.
Gal ir nekeista, kad 46 proc. neapsisprendusiųjų nurodė, jog dar yra laiko – viską atidėlioti iki paskutinės akimirkos, galima sakyti, būdinga daugeliui lietuvių.
Tačiau kitos neapsisprendimo priežastys kelia nemažai klausimų.
Pavyzdžiui, 25 proc. neapsisprendusiųjų nurodė nežinantys kuo pasitikėti – pensijų fondais ar „Sodra“. Dar 14 proc. teigia nesuprantantys, dėl ko turi apsispręsti.
Akivaizdu, kad šiems gyventojams trūksta suprantamos, paprastos informacijos apie pensijos kaupimą ir galimus pasirinkimus. Tad, vasarai pasibaigus, dar bus progų ir valstybinėms institucijoms, ir pensijų fondams suteikti daugiau informacijos gyventojams.
Tačiau kažin ar lapkričio 30 d. baigsis svarstymai dėl pensijų kaupimo ateities.
Svarbiausias klausimas, kurį ne kartą yra kėlusi ir Valstybės kontrolė, – kokiomis lėšomis ir iš kokių šaltinių bus mokamos įmokos į pensijų fondus.
Priminsiu, kad šiemet pensijų fondams numatytus 469,5 mln. litų ketinama pervesti iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Tai tarsi atskira valstybės kišenė, į kurią pinigai patenka privatizavus valstybinį turtą (pvz., pastatus ar žemės sklypus).
25 proc. neapsisprendusiųjų nurodė nežinantys kuo pasitikėti – pensijų fondais ar „Sodra“.
Bėda ta, kad kitų metų pradžioje šiame fonde teliks 204 mln. litų. Net jeigu ir bus privatizuota šiek tiek valstybinio turto (šiemet iš to planuojama gauti tik 14 mln. litų), šių lėšų tikrai neužteks visoms įmokoms į pensijų fondus.
Kaip žinoma, valstybės, taip pat ir „Sodros“ biudžetai tebėra deficitiniai. Vienintelė išeitis yra skolintis, tačiau „Sodros“ skola ir taip viršija 10 mlrd. litų, o visos valstybės skolinimąsi riboja Mastrichto kriterijai ir planai įsivesti eurą.
Konservatorių ir liberalų koalicija, taip smarkiai gynusi pensijų fondams palankų įstatymo projektą, apie tai sąmoningai nutylėjo. Tad naują rebusą Seimo rudens sesijoje teks spręsti dabartinei daugumai.
Kristina Miškinienė yra Lietuvos socialdemokratų partijos narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
