Šis pakeitimas užtikrins realią galimybę kasmet įvertinti kraujasiurbių upinių mašalų populiaciją ir pagal poreikį finansuoti populiacijos reguliavimo priemones be atskiro Pietų Lietuvos savivaldybių kreipimosi skirti finansavimą.
Kraujasiurbiai upiniai mašalai yra itin aktuali problema gyvenantiems daugiausia ties Nemuno ir Merkio upių baseinais, t.y., Druskininkuose, Varėnoje, Alytuje ir kt. Jie blogina vietinių gyventojų ir atvykstančių svečių gyvenimo kokybę, kenkia jų sveikatai, gali sukelti alergines reakcijas. Dėl mašalų antplūdžio turistų ir pajamų netenka šalia Nemuno ir Merkio upių įsikūrę smulkieji verslininkai, užsiimantys kaimo turizmu, vandens baidarių nuoma ir kt. Šie vabzdžiai daro žalą ir žemės ūkiui – jų puolami krenta galvijai.
Nuo 1999 iki 2011 metų mašalai buvo naikinami pagal Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą. Naikinimui buvo naudojamas biologinis preparatas „VectiBac 12AS“, išpilant jį tam tikrose Nemuno vietose. Per 12 preparato naudojimo metų pagrindinės kraujasiurbės Lietuvoje upinių mašalų rūšies tankis Nemuno vidupyje sumažėjo apie 100 kartų, tačiau nuo 2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei neskyrus finansavimo priemonių vykdymui ir panaikinus programos vykdytoją – Alytaus apskrities viršininko administraciją, mašalų populiacija kasmet atsikuria vis gausiau.
Nuo 2011 m. pietų Lietuvos savivaldybės kiekvienais metais kreipdavosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Aplinkos bei Finansų ministerijas dėl lėšų skyrimo kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos įvertinimui bei reguliavimui, tačiau reikiamos lėšos per penkerius metus taip ir nebuvo skirtos.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisa padės išspręsti įsisenėjusią kraujasiurbių upinių mašalų problemą.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė
