Pagal ją visi nuosavų būstų neturintys ir prie savivaldybių prisiregistravę asmenys nuo šių metų sausio 1 d. iki liepos 1 d. turi deklaruoti tikrą gyvenamą vietą, pavyzdžiui, nuomojamame bute.
Prie savivaldybių registruotis galės tik benamiai
Nuo liepos 1 d. į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui savivaldybės galės įtraukti tik benamius, taip pat asmenis, palikusius vaikų globos namus ar šeimyną, atliekančius bausmę pataisos įstaigose ar laikomus tardymo izoliatoriuose bei tuos, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.
Po įstatymo priėmimo dėl Vidaus reikalų ministerijos parengto įstatymo kreipėsi daug savivaldybių
Jau praėjusį rudenį man į Socialinių reikalų ir darbo komitetą pradėjo skambinti savivaldybių atstovai dėl gyventojų, kurie šiuo metu į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą yra įtraukti prie savivaldybių problemų. Nedelsdama kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją, atkreipdama dėmesį į tai, kad jų parengtas įstatymas, siekiantis mažinti nelegalią būsto nuomą ir kitus piktnaudžiavimus, gali savo tikslo nepasiekti, o tik pakenkti daliai prie savivaldybių gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Jie dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių nuo liepos 1 d. praras savo teises ir garantijas. Man buvo pažadėta, kad Vidaus reikalų ministerija atkreips dėmesį į minėtą problemą ir pateiks įstatymo pakeitimus.
Situacija pasidarė grėsminga
Balandžio mėnesį surengiau pasitarimą su atsakingais Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei Registrų centro atstovais, kuriame paaiškėjo, kad situacija nepasikeitė. Registrų centro duomenimis, šiuo metu prie savivaldybių yra prisiregistravę 103 tūkstančiai asmenų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma šių asmenų yra įtraukti į laukiančių socialinio būsto asmenų sąrašus. Tai socialiai remtini asmenys, kurie susiduria su dideliais sunkumais, ieškodami galimybių deklaruoti gyvenamąją vietą pagal naujus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimus, kadangi būsto savininkai atsisako savo būstuose registruoti nuomininkus.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų, be deklaruotos gyvenamosios vietos likę žmonės bus išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui gauti, neteks teisės gauti piniginę socialinę paramą bei kitų socialines išmokas. Be to, kils problemų dėl minėtų asmenų vaikų priėmimo į švietimo įstaigas, sveikatos paslaugų teikimo. Visi sutiko, kad atsakingos tarnybos turi stiprinti būstų nuomotojų kontrolę, mažinti nelegalios nuomos mastus, tačiau dėl to neturi nukentėti labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis.
Būsto nuomos eksperimentas nepavyko
Jau daugiau kaip metai galioja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai, kurie gyventojams suteikia naujas galimybes gauti paramą būstui išsinuomoti. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys tinkamą būstą iš fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus savivaldybes), turi teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją.
Tenka pripažinti, kad sugriežtinus įstatymą eilės žmonių, siekiančių gauti socialinį būstą, sumažėjo beveik du kartus, tačiau būsto nuomos eksperimentas nepavyko. Šiuo metu eilėse įrašyta daugiau nei 37 tūkstančiai žmonių. Nauja paramos forma - būsto nuomos kompensacija - 2015 metais pasinaudojo tik 90 asmenų šešiolikoje savivaldybių. Savivaldybėms 2015 metams būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti buvo skirta daugiau nei 3, 5 mln. eurų valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, panaudota - 4,1 tūkstančio eurų.
Kodėl gyventojai nesinaudoja jiems siūlomomis kompensacijomis?
Pasitarime dalyvavę Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Druskininkų savivaldybių atstovai teigė, kad apie 80 procentų asmenų ir šeimų, įrašytų į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, būstą nuomoja privačiame sektoriuje. Tačiau minėtos šeimos neturi galimybės pasinaudoti būsto nuompinigių kompensacija dėl tų pačių priežasčių – būsto savininkai, nuomojantys savo būstą, nesutinka sudaryti ir įregistruoti nuomos sutarčių, vengdami legalizuoti gaunamas nuomos pajamas.
Seimas pritarė įstatymo pataisai
Visos išdėstytos problemos buvo išsakytos Socialinės apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų atstovams, kurie žadėjo atsižvelgti į išdėstytas problemas ir tobulinti teisės aktus. Atsižvelgdama į tai, kad nuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo priklauso ir kitų įstatymų (t. y., Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo) įgyvendinimas, įregistravau pataisą, kuria siūlau pratęsti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą iki 2017 m. liepos 1 d., kad nenukentėtų labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Labai džiaugiuosi, kad Seimas skubos tvarka pritarė mano pataisai ir viliuosi, kad Vidaus reikalų ministerija tęsės savo pažadą ir imsis kartu su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis iš esmes spręsti minėtų gyventojų problemas, suteikiant jiems galimybę pasinaudoti valstybės siūloma paramą.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinio reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė
