Asmenys, patiriantys seksualinį priekabiavimą neretai išgyvena nerimą ir depresiją, patiria galvos skausmus, o studentų patiriamas seksualinis priekabiavimas yra susijęs ne tik su žemesniais akademiniais pasiekimais, tačiau ir su žalingu alkoholio vartojimu, išgyvenamu pykčio jausmu.
Seksualinio priekabiavimo aukomis dažniausiai tampa moterys. Europos Sąjungos šalyse bent kartą per savo gyvenimą su seksualiniu priekabiavimu yra susidūrę 55 proc. moterų vyresnių kaip 15 metų amžiaus. Vis dėlto tyrimai rodo, jog studentai su seksualiniu priekabiavimu susiduria taip pat dažnai. Vyrai seksualinį priekabiavimą patiria ne tik iš dėstytojų, tačiau ir iš kitų studentų. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis 37 proc. studenčių ir 12 proc. studentų yra patyrę seksualinį priekabiavimą universiteto teritorijoje. Tačiau virš 60 proc. apklausoje dalyvavusių studentų nurodė nežinantys, kur reikėtų kreiptis pagalbos arba mano, jog jų skundas nebus priimtas rimtai.
Seksualinio priekabiavimo atvejai nėra išimtis ir geriausiuose pasaulio universitetuose. Penkiuose į geriausių pasaulio universitetų dvidešimtuką patenkančių Didžiosios Britanijos universitetų (Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo universitetai, Londono universiteto koledžas (UCL) ir Imperatoriškasis Londono koledžas) 2011/2012–2017 metų laikotarpiu buvo pateikti 29 pareiškimai dėl universiteto darbuotojų seksualinio priekabiavimo prie studentų ir 27 pareiškimai dėl seksualinio priekabiavimo tarp darbuotojų. Iš šių pareiškimų tyrimai buvo atlikti dėl 33 atvejų, dėl kurių 8 universitetų darbuotojai buvo atleisti ar pakeitė darbą. Aukštojo mokslo įstaigos ėmėsi priemonių, kad užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui. Siekiant vykdyti nuoseklią universitetų vidaus politiką seksualinio priekabiavimo problemos atžvilgiu ir kuriant socialiai atsakingą bei jautrią šiai temai akademinę bendruomenę, rekomenduojama imtis keleto pagrindinių priemonių (The 1752 Group):
-
Elgesio kodekso sukūrimas. Įstatymai, draudžiantys diskriminaciją lyties pagrindu, taip pat ir seksualinį priekabiavimą, ne visada gali užtikrinti veiksmingą problemos sprendimą. Tyrimai rodo, jog saugi ir socialiai atsakinga aplinka aukštojo mokslo įstaigose yra neatsiejama nuo institucijos elgesio kodekso, nustatančio profesines ribas ir apibrėžiančio tinkamus darbuotojų ir studentų santykius (taip pat santykius tarp pačių įstaigos darbuotojų ir studentų atskirai). Aiškiai įvardintos ribos tarp priimtino ir nepriimtino elgesio sukuria saugumo jausmą ir leidžia jaustis užtikrintai, jog susidūrus su seksualiniu priekabiavimu skundas bus priimtas rimtai.
-
Aiški skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka. Nemažiau svarbi yra ir aiški bei viešai prieinama universiteto ar kitos aukštojo mokslo įstaigos seksualinio priekabiavimo skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Viešai pateikiama tokio pobūdžio informacija ne tik rodo, jog įstaiga turi tvirtą ir nuoseklią vidaus politiką seksualinio priekabiavimo atžvilgiu, tačiau suteikia reikiamos informacijos nukentėjusiam asmeniui.
-
Seksualinio priekabiavimo kaip jautrios socialinės problemos priėmimas. Seksualinis priekabiavimas turi būti suprantamas ir priimamas ne tik kaip teisės aktuose egzistuojantis reiškinys, tačiau kaip rimta socialinė problema. Dėl rimtų psichologinių seksualinio priekabiavimo pasekmių aukai svarbu užtikrinti ne tik sklandų skundų nagrinėjimą ir numatyti aiškias pasekmes priekabiautojui, tačiau užtikrinti ir reikiamą psichologinę bei emocinę paramą nukentėjusiam asmeniui. Tik empatiškas požiūris į aukos patirtį gali paskatinti kurti saugią studijų ir mokslo aplinką.
Vis dažniau viešumoje pasirodančios seksualinio priekabiavimo aukų istorijos apie Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose patirtą seksualinį priekabiavimą suteikia pagrindą tikėti, jog pagaliau Lietuvoje kažkas keičiasi ir pradedame garsiai kalbėti apie tai, kas ilgą laiką neegzistavo jokioje šalies statistikoje, o tik neoficialiai keliavo iš lūpų į lūpas. Vis dėlto kartu su šiomis istorijomis kyla klausimas, kodėl taip ilgai delsėme imtis keleto paprastų žingsnių, kurie galėtų padėti išspręsti seksualinio priekabiavimo problemą švietimo sistemoje.
Dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkė ir darbuotoja, Monika Čeponytė yra Vytauto Didžiojo universiteto studentė.
