Taip, suplanuota dar viena reforma, nepaisant to, jog vieną reformą Probacijos tarnyba jau išgyveno – vos prieš trejetą metų.
Dabar ministerija prisirašė naujų „problemų“ ir nutarė, kad su jomis „kovos“ keisdama pavaldumą – norima, kad tarnyba priklausytų nebe Kalėjimų departamentui, o Teisingumo ministerijai. Ironiška, kad tai daroma tuo metu, kai rezultatai po praėjusios reformos iš esmės ryškėti pradeda tik dabar. Ir tai nėra prasti rezultatai!
Gal iš didelio noro imtis rinkėjams žadėtų pokyčių, o gal dėl tikslingo darbo trūkumo teisingumo ministrė forsuoja probacijos tarnybos reformą. O norėdama įtikinti reformos poreikiu ir įgyvendinti planus, kuria viešą kontekstą. Labai nepalankų tarnybai. Deja, spekuliuodama faktais ir viešuose pranešimuose kalbėdama netiesą.
Ministrė Dobrovolska pasigenda resocializacijos priemonių probuojant kalinius, kuriuos, anot jos, po refromos bus galima parinkti ir pritaikyti. Tačiau šias priemones Probacijos tarnyba sėkmingai vykdo ir dabar – su nuteistaisiais vykdomas programinis darbas, taikoma mediacija, vyksta parengiamasis darbas su lygtinai paleidžiamu jau pataisos įstaigoje, su priklausomybių turinčiais asmenimis dirba priklausomybių konsultantai, kartu su pataisos įstaigomis, savivaldybėmis ir Probacijos tarnyba diegiamas išeinančių iš pataisos įsitaigos nuteistųjų„palydėjimo modelis“.
Reformoje minimas tikslas pasiekti, kad vengiančių bausmės ir probacijos priežiūros, taip pat nusikalstančių bausmės atlikimo metu asmenų būtų iki 3 proc., jau dabar yra pasiektas. Per 9 šių metų mėnesius iš probacijos tarnybos registrų už naujas nusikalstamas veikas išregistruotų asmenų buvo 0,8 proc. nuo priežiūroje buvusių asmenų. O už vengimą atlikti bausmę iš probacijos tarnybos priežiūros išregistruoti 2,6 proc.
Atrodo, kad gerbiama ministrė ir jos artimiausi bendražygiai nelabai mėgino suprasti, kaip jie probuojami dabar.
Pareikšti, kad nuo šiol kaliniai bus probuojami kitaip, gana drąsu. Atrodo, kad gerbiama ministrė ir jos artimiausi bendražygiai nelabai mėgino suprasti, kaip jie probuojami dabar.
Ministrė viešai teigia, kad į darbą bus įtraukiami socialiniai partneriai, tačiau probacijos tarnyba jau seniai bendradarbiauja su socialiniais partneriais (kurių šiuo metu turi virš 600), savanoriais ir visuomene.
Dobrovolska sako, kad po reformos probacijos sąlygas ir teismo bausmę sėkmingai įvykdys net 73 proc. asmenų probacijoje. Net mažiau nei įvykdo dabar? Juk per 9 šių metų mėnesius tokių asmenų procentas siekė 83,4 proc.
Per tris metus nuo praėjusios reformos Teisingumo ministerija nesidomėjo su kokiomis problemomis susiduria Probacijos tarnyba, kuri, beje, iki šiol neturi paskirto nuolatino vadovo.
Vienintelio trumpo susitikimo su ministre metu, tarnybos atstovai išsakė, kad visų pirmiausia bendruomenė laukia sprendimų, kurie palengvintų įstaigos darbuotojų veiklą ir ją efektyvintų. Tik po to bus galima diskutuoti apie struktūrinius ar pavaldumo klausimus. Tačiau prašymas liko neišgirstas – kolektyvas vėl bus priverstas stebėti beprasmius biurokratinius pokyčius, kurie tik nutolins aktualių problemų sprendimą.
Nuogąstaujame ne todėl, kad būtume prieš pokyčius. Esame už apgalvotus pokyčius, taikomus pagal poreikį, o ne tam, kad kažkas būtų daroma. Nuogąstaujame, nes mūsų pareigūnų bendruomenė jau kartą išgyveno buldozeriu stumtą policijos reformą.
Dar tuomet sakėme, kad toks neapgalvotas reformavimas baigsis padidėjusiu nepilnamečių nusikalstamumu, labiausiai patyrusių pareigūnų išėjimu iš darbo. Taip ir nutiko – daugybė pareigūnų paliko tarnybą, apie paauglių nusikalstamą veiklą girdėjome dar prieš keletą savaičių, kai jie Kaune terorizavo vaistines.
Šiandien matome, kaip Policijos departamentas pamažu atstatinėja tam tikrus reformuotus dalykus į buvusias vietas. Generalinis komisaras R.Požėla pripažino ir apie didžiulį policijos pareigūnų trūkumą – šiuo metu trūksta apie 1500 pareigūnų.
Ar pasiryš gerbiama teisingumo ministrė priimti jos pareigas atitinkantį – teisingą žingsnį ir išgirsti varpais skambinančią probacijos tarnybos bendruomenę? Ar netrukus išgyvensime dar vieną chaotišką ir niekam nereikalingą reformą, kuri grasina ne pagerinti, o priešingai – griauti gana gerai sustyguotą sistemą?
