Jūratė Juškaitė: Laikas įvertinti, kas vyksta Švietimo ir mokslo ministerijoje

Visuomenės bruzdesys dėl naujai rengiamos lytiškumo ugdymo programos turi tapti audra. Švietimo ir mokslo ministerija toliau neviešina rengiamos programos juodraščio ir skelbia informaciją, kurią būtų galima pavadinti ne tik verčiančia sunerimti, bet ir melaginga.
Jūratė Juškaitė
Jūratė Juškaitė / Ievos Budzeikaitės nuotr.

Signalus, kad naujai rengiama „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa“ neatitinka realybės, yra grindžiama religiniais įsitikinimais, o ne realia sergamumo ir ankstyvų gimdymų statistika žmogaus teisių portalas manoteises.lt pradėjo gauti jau seniai.

Vien faktai, kad Lietuvoje pusę naujai užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis ligomis sudaro jaunimas iki 29 metų, o paauglės ir jaunos merginos gimdo dvigubai dažniau nei Vakaruose – savaime kelia klausimą – kaip iki to nusiritome?

Kaip rodo tokių šalių kaip Danija, Norvegija, Švedija ir kitų patirtis, moksliniais duomenimis grindžiamos lytinio ugdymo programos gali pataisyti situaciją. Ir netgi gerokai.

Todėl iš neoficialių šaltinių sužinojus, kad programai rengti suformuota nauja darbo grupė, manoteises.lt kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) tam, kad patys galėtų įvertinti, kas rengiama ir ar tokios formuluotės, kaip „vengti kalbėjimo apie ligas“, „visų rūšių kontracepcijos propagavimo“ iš tiesų nugulė į juodraštį.

Gautas atsakymas, švelniai tariant, nustebino – ŠMM viceministrė Natalja. Istomina atsisakė leisti susipažinti su dokumentu, nes jis „nėra įslaptintas, tačiau vidinio naudojimo, todėl nėra viešas“. Paprašius nurodyti, kokiais konkrečiais teisės aktais remiantis informacija neteikiama, atsakymo sulaukėme jau nebe iš viceministrės, bet bendrojo ŠMM el. pašto: „Švietimo ir mokslo ministerija išsakė savo poziciją Jūsų atsiųstais klausimais“.

Toks elgesys – neabejotinas biurokratizmas, įgaliojimų viršijimas ir grubus Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimas. Matyt, kyla klausimas, kiek ministerija apkritai teikia informaciją piliečiams, jei net visuomenės informavimo priemonės negali jos gauti.

Įtarimus dėl turinio slėpimo stiprino ir tai, kad nors ŠMM tinklapyje yra atskira skiltis „Komisijos ir darbo grupės“, informacijos apie šią daro grupę iki šiol nėra.

Vis dėlto manoteises.lt iš patikimų šaltinių gavo rengiamos programos juodraštį – jame abejotinos formuluotės dėl kontracepcijos, nekalbėjimo apie ligas surašytos juodu ant balto. Ylai pradėjus lįsti iš maišo, N.Istomina, girdint visai Lietuvai, pareiškė, kad tokių formuluočių juodraštyje nėra. Toje pačioje laidoje jai paantrino Lietuvos Tėvų forumo tarybos narys Renaldas Jančiauskas – darbo grupės narys.

Jos ne tik yra, bet maža to, galime kalbėti ir apie tai, kad programa bus siekiama stigmatizuoti abortus, šeimos kūrimą sieti su santuoka, joje taip pat nebeliko nuostatų apie lyčių lygybę, pagarbą ne heteroseksualiems žmonėms.

Esant tokiai situacijai, skelbiame savo turimą juodraštį. Iš tiesų, jei meluoja manoteises.lt, paneigti tai – visiškai nesunku. Tereikia nebeslėpti informacijos nuo visuomenės ir paskelbti juodraštį.

Ir dar – pačiai ŠMM galvai, ministrei Audronei Pitrėnienei pagaliau įvertinti, kas vyksta jos vadovaujamoje organizacijoje, nes ji atrodo stipriai primelavusi.

O melo kojos trumpos.

Praėjusių metų gruodį jaunimui iš įvairių nevyriausybinių organizacijų surengus protesto akciją prie ministerijos, ŠMM viceministrė Natalja Istomina išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad paauglių nėštumų skaičius Lietuvoje žymiai žemesnis nei ES vidurkis. Jame tokios statistikos šaltinis – nenurodomas. 2014 m. „Eurostato“ duomenys rodo, kad Lietuva ne tik nesiekia ES vidurkio, bet ir yra aštunta nuo galo tarp dvidešimt aštuonių bloko narių.

„Mail Online“ vizualizacija/Ankstyvi nėštumai Europos Sąjungoje.
„Mail Online“ vizualizacija/Ankstyvi nėštumai Europos Sąjungoje.

2015 m. gegužę ta pati viceministrė Natalja Istomina BNS sakė, kad prieš aštuonerius metus priimta „Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai“ programa mokyklose yra dėstoma pasirenkamai, o 2016 m. kovą VU radijuje „Start FM“ ji jau teigė, kad mokyklų administratoriai šią programą integravo į bendrąją programą ir ji nuo pat 2007 m. buvo privaloma ir mokoma Lietuvos mokyklose. Mūsų kalbinti mokytojai, dirbantys ne vienerius metus mokyklose, apie tai nebuvo tekę girdėti.

Peršasi išvada, kad ŠMM tiksliai nežino, kokia apimtimi ši programa buvo įgyvendinta ir ar iš viso buvo įgyvendinta. Ministerija taip pat neatliko (arba visuomenei tai nežinoma) šios programos vertinimo, kuris, remiantis objektyviais kriterijais, galėtų įvardyti, ko ankstesnė programa stokojo, kodėl turime tokią situaciją, kokią turime.

Po kilusio bruzdesio tiek viceministė Natalja Istomina tiesioginiame LRT radijo eteryje, tiek Švietimo ir mokslo ministerijos paskyra „Facebook“ paskelbė, kad naujosios programos niekas neplanuoja įdiegti mokyklose nuo ateinančio rugsėjo. Pastaroji tokią informaciją pavadino „netiesa“. Netiesą sakė ir pati viceministrė tame pačiame praėjusių metų interviu BNS, kuriame tvirtino „dirbame, kad nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos tokia programa atsirastų mokyklose kaip privaloma“? Beje, socialiniuose tinkluose skelbiama, kad Natalja Istomina 2016 m. rugsėjo pirmąją, kaip programos starto datą, įvardijo ir Seimo Vaiko gerovės komisijoje dar šių metų balandžio pradžioje. Matyt, mintis, kad nepakaks laiko visuomenei susipažinti su naujai siūloma programa, matyt, kilo tik pastarosiomis dienomis, todėl terminas ir atidėtas.

Tokioje situacijoje toliau diskutuoti su ŠMM viceminsitre – nebeįmanoma, apie kokį pasitikėjimą ir patikimumą galime kalbėti? Privirta tiek košės, kad visa istorija turėtų pakvipti ne tik viešu atsiprašymu už visuomenės apgaudinėjimą, bet, matyt, ir realiu atsakymu už savo veiksmus.

Juodraštį galite peržiūrėti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis